Persikėlimo priežastys – didelės pragyvenimo išlaidos, nesvetinga teisnio reguliavimo ir mokestinė aplinka. Be kita ko, Kalifornijoje nekilnojamasis turtas, įskaitant biurus, labai brangus, o įmonės ir po pandemijos teiks galimybę darbuotojams dirbti iš namų.
Silicio slėnio persikraustymo dėsnių jau galima apčiuopti ir Lietuvoje – Trakų bei Klaipėdos rajonuose.
Graibsto būstus Paluknyje
Štai Paluknio ir Senųjų Trakų seniūnijose graibstomi privačių namų statyboms tinkami sklypai ar jau pastatyti būstai. Paluknyje įsikūrusioje gimnazijpje gausėja mokinių. To priežastis – pernai rugpjūtį iš Vilniaus Savanorių prospekto į netoliese esantį Guopstų kaimelį perkelta dešimties futbolo stadionų dydžio „Vilniaus baldų“ gamykla.
Panaši situacija ir Lentvaryje. Per pastaruosius keletą metų iš Vilniaus į Lentvarį perkeliamų darbo vietų skaičius išaugo. Nekilnojamo turto šiame miestelyje kainos stebina analitikus – naujos statybos namų pasiūla čia menka, o seno būsto kainos nenusileidžia ekonominės klasės butų kainoms Vilniuje.
Prieš keletą metų Trakų rajono savivaldybė buvo priversta staigiai ieškoti išeičių ir surasti vaikams vietų darželiuose – Lentvaryje išdygo keletas modulinių darželių. Kelios įmonės pastatė daugiabučių savo darbuotojams apgyvendinti.
Trakų merės Editos Rudelienės teigimu, toks verslo perkėlimas iš Vilniaus į regioną kol kas vyksta ties didelėmis transporto arterijomis, kur patogesnė įmonėms logistika. Pavyzdžiui, naujų investuotojų kol kas neatsirado Rūdiškių ar Aukštadvario seniūnijose, nes jose gamybos įmonėms tinkamų sklypų mažiau.
„Persikeliančios į savivaldybę įmonės yra ne tik papildomų pajamų į rajono biudžetą nešėjos, jos kelia ir iššūkių. Visa viešoji infrastruktūra turi būti pritaikyta didesniam gyventojų srautui, o tai ir vandentiekio trasos, ir mokyklų prieinamumas, ir apšvietimo infrastruktūra“, – sakė E. Rudelienė.
Stato privačius darželius
Panašios tendencijos juntamos ir Klaipėdos rajone. Pasak jo mero Broniaus Markausko, rajonas yra patogioje geografinėje vietoje – šalia jūrų uostas, regione gausu transporto ir geležinkelio mazgų, tad teritorija itin patraukli tiek stambiems, tiek smulkiems Lietuvos ir užsienio investuotojams.
Rekordiniai buvo 2019-ieji, kai rajone įregistruotos net 234 mažos ir vidutinės įmonės. Tai didžiausias įregistruotų įmonių skaičius Klaipėdos rajone per pastaruosius du dešimtmečius.
„Daugėjant darbo vietų, daugėja ir gyventojų – Klaipėdos rajonas visoje šalyje išsiskiria sparčiausiu gyventojų augimu. Kasmet jų skaičius padidėja maždaug po du tūkstančius.
Tai sukelia ir nemažų iššūkių – socialinė bei inžinerinė infrastruktūra ne visuomet spėja paskui augantį gyventojų skaičių. Stengiamės, kad šios problemos būtų kuo greičiau išsprendžiamos.
Viena mokykla jau statoma, kitam ugdymo kompleksui su mokykla, darželiu ir sporto bei laisvalaikio erdvėmis statyti jau ieškoma privataus investuotojo, nes apsispręsta šį projektą įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu“, – tikina Klaipėdos rajono meras.
Pasak B. Markausko, vietų trūkumas darželiuose sprendžiamas kviečiant verslininkus steigti privačius. Padidinta ir savivaldybės skiriama dotacija tėvams, kurių vaikai lanko tokius darželius. Ji šiuo metu siekia 200 eurų ir yra didžiausia šalyje. Ši strategija pasiteisino – praėjusį rugsėjį vien privačiuose darželiuose buvo sukurta apie 250 naujų vietų.
Dėmesys – ir keliams, ir laisvalaikiui
Daugėjant gyventojų, auga ir rajono biudžetas. Tai, anot mero, leidžia didesnes lėšas skirti infrastruktūrai. Pavyzdžiui, šiems metams daugiau nei 9 milijonai eurų buvo skirta tvarkyti keliams, šaligatviams, dviračių takams.
Be to, savivaldybė yra pasirašiusi net 8 sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl regioninių kelių rekonstrukcijos. Savivaldybei prie darbų prisidedant nuo 20 iki 30 procentų remonto sulauks Gargždų, Kretingalės, Priekulės, kitų seniūnijų intensyviausi regiono keliai, kurie prioritetiniais tapo būtent dėl savivaldybės prisidėjimo.
Taip pat, iki metų pabaigos turėtų iškilti nauja Gargždų autobusų stotis, statybos leidimą tikimasi gauti artimiausiu metu. Ekspertų išvadų laukiama ir dėl Gargždų daugiafunkcio centro, tuomet bus galima pradėti ieškoti rangovo. Baigiama ruošti ir techninį projektą Gargždų kultūros centro renovacijai.
„Visa tai daroma, kad rajonas būtų kuo patogesnis čia gyvenantiems ar kuriantiems verslą. O tam reikia plėsti ne tik būtinųjų paslaugų tinklą, bet ir kurti naujas laisvalaikio, sporto erdves, kitą reikalingą infrastruktūrą“, – pridūrė B. Markauskas.
