„Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ didelį nerimą sukėlė žinia apie planus uždaryti iki pandemijos sėkmingai veikusią įmonę „Kaišiadorių paukštynas“, kurioje dirba apie 760 darbuotojų ir kuri yra didžiausias Kaišiadorių rajono darbdavys“, – teigia profesinė sąjunga.
Ji nurodo, kad dėl pandemijos įvestų apribojimų maitinimo įstaigoms Lietuvoje ir užsienio rinkose laikinai sumažėjo vištienos ir jos produktų paklausa.
Europos šalys, tarp jų Lietuvos kaimynės, suteikė savo paukštininkystės įmonėms didelę pagalbą – ypač didelę, vieno milijardo zlotų valstybės pagalbą gavo Lenkijos paukštininkystės įmonės, kurios pradėjo dempinguoti kainas Lietuvoje, parduodamos savo gaminius mažesnėmis už savikainą kainomis.
„Kad išliktų rinkoje, Lietuvos įmonės dėl to taip pat turėjo sumažinti savo gaminių kainas prekybos tinkluose ir pardavinėti savo gaminius pigiau savikainos, nors negavo tokios valstybės pagalbos, kokią gavo jų konkurentai Lenkijoje ir konkurentai Latvijoje, kuriems šiais metais buvo skirta 11 mln. eurų“, – teigia „Solidarumas“.
Nurodoma, kad jau beveik metus įmonės „Kaišiadorių paukštynas“ ir „Vilniaus paukštynas“ dirba nuostolingai. Taip pat nuostolingai dirba ir visi 17 jiems viščiukus broilerius auginantys ūkininkų ūkiai.
Antradienį Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas teigė, kad paukštininkystės sektorius Lietuvoje patiria nesąžiningas sąlygas.
„Valstybė galėtų padėti subsidijomis, deja, dabar gavome tik 30 proc. to, kas buvo pažadėta. Susitarimas 2020 metais su valstybe buvo toks, kad, pirma, mes neatleidinėsime darbuotojų, antra, mokėsime pilną kainą ūkininkams už užaugintus viščiukus broilerius, ir mes savo nuostatų laikėmės iki lapkričio 1 dienos, kai mums baigėsi pinigai“, – sakė D.Gudačiauskas.
Pasak jo, paukštynai turėjo atsisakyti dalies ūkininkų, tačiau išlaiko 2300 darbuotojų, iš kurių 2 tūkst. dirba perdirbime, 300 – ūkyje.
Vyriausybė trečiadienį pasitarime turėtų aptarti paramą nuo pandemijos nukentėjusiems paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams.
Žemės ūkio ministerija nurodo, kad preliminarus lėšų poreikis siekia 12 mln. eurų.
Vyriausybė raginama imtis skubių veiksmų dėl situacijos paukštininkystės sektoriuje.
„Mes raginame Vyriausybę imtis skubių veiksmų, kad ši šaka nebankrutuotų, kadangi neatlaiko dempinguojamos produkcijos iš Lenkijos konkurencijos.
Tos šalys remia savo gamintojus ir jie gali pardavinėti pigiau nei savikaina. Lietuvos valdžia savo gamintojų nepalaiko ir jau metus tos įmonės pardavinėja su nuostoliu. Ilgai tas tęstis negali ir jos tikrai užsidarys“, – Eltai sakė „Solidarumo“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
„Mūsų gamintojai yra konkurencingesni, ir tai rodo tas faktas, kad Lietuvos paukštiena keliauja į Skandinavijos rinkas, kuriose kokybės standartai yra patys aukščiausi, tuo tarpu lenkiška, latviška paukštiena dėl žemesnės kokybės nepapuola“, – pridūrė R.Garuolis.
Jo teigimu, baiminamasi, kad bankrutavus šioms įmonėms paukštininkystės šaka Lietuvoje bus sužlugdyta.
„Kaišiadorių paukštyne apie 760 darbuotojų plius ūkininkai ir ūkininkų darbuotojai. Bet jeigu grius Kaišiadorių ar net ir Vilniaus paukštynas, kuriame dirba 1300 darbuotojų, praktiškai visa mėsinė paukštininkystė iš esmės bus sužlugdyta, nes kitos įmonės labai nedideliais kiekiais tą paukštienos mėsą gamina, tai mes neteksime savo visos šakos“, – sakė R.Garuolis.
Vyriausybė trečiadienį posėdyje ketina svarstyti pagalbos, kuri sudaro apie 12 mln. eurų, paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriui koncepciją.
„Latvija šiemet vien paukštininkystei 11 mln. eurų skyrė, tai čia jau aiškiai rodo, kad tai yra nepakankama, nes Lietuvoje žymiai didesnė ši šaka. Latvijoje daug mažiau paukštininkystės ir kiaulininkystės ir jie iškart gauna daugiau“, – sakė R.Garuolis.
Antradienį Trišalės tarybos posėdyje Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas sakė, kad Lietuvos paukštininkystės sektoriui susidarė nesąžiningos konkurencijos sąlygos, nes pandemijos metu Lenkijos paukštininkystės įmonėms gavus didelę valstybės paramą, tai dempingavo kainas Lietuvoje.
„Ekonominė problema tokia, kad mes dėl dempinguojamų kainų praradome 13 mln. eurų, visi kiti veiklos parametrai yra pagerėję. Mes 4,2 mln. eurų susitaupėme iš atlyginimų sumažinimo, 2 mln. eurų per geresnį ūkininkavimą, 4 mln. eurų valstybė davė ir atsidūrėme 2021 metuose, kur nauja Vyriausybė nenori prisiimti įsipareigojimų“, – sakė paukštynų vadovas.
