Pakeitė prognozes
Pandeminis šokas ilgai netruks. Tačiau kaip pagelbėti verslui, kad jis neliktų vienas, ieškodamas naujų rinkų savo gaminiams? Šis klausimas įmonėms ypač yra aktualus. Tačiau norint imtis prognozių, reikia ir žvilgtelėti atgal – į tai, kaip įmonės su užsieniu prekiavo pernai.
Pasak „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės, eksportas pernai susitraukė 5,4 proc., bet bendra prekių ir paslaugų eksporto vertė sumažėjo 1,3 proc. Tai liudija, kad didžiausią neigaimą įtaką tam padarė smukusios naftos kainos, o ne produktų kiekiai.
Teigiama, kad itin sėkmingi 2020-ieji buvo chemijos pramonei, kurios eksportas paaugo 14,6 proc.
„Praėjusių metų pradžia nežadėjo nieko gera, tačiau antroje metų pusėje Lietuvos gamintojams pasisekė.
Išskirtinis buvo reagentų eksportas, kuris pernai paaugo pustrečio karto ir sudarė keturis penktadalius viso chemijos pramonės eksporto.
Antrasis sėkmingas sektorius – tai žemės ūkis, kurio produktų eksporto augimas, pasiekės 34 prpc., labiausiai skatino viso eksporto didėjimą. Tai susiję su sėkminga prekyba javais bei rapsais“, – sakė J.Kalendienė.
Pasak jos, praėjusių metų antrasis ketvirtis buvo juodžiausias, tačiau antrąjį pusmetį Lietuvos gamintojai prisitaikė prie pasikeitusios situacijos, ir eksportas padidėjo visuose sektoriuose.
Tačiau kas bus šiemet?
„Pernykštės tendencijos mus paskatino pagerinti šių metų bendrą eksporto prognozę, – įžvelgti 6,7 proc. augimą, o tai būtų apie 1 mlrd. eurų.
Prekių eksportas turėtų vėl nuosekliai augti ir pasiekti maždaug 7 proc. O štai paslaugų eksportas, pernai kritęs daugiau nei 9 proc., šiemet turėtų ūgtelėti kone tiek pat.
Tam tikra pandemijos raida, kurią matėme praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje, mums įkvėpia optimizmo. Kita vertus, paslaugų eksportas yra labiausiai nukentėjęs. Jis jau pasiekė žemumas – kristi nebėra kur. Taigi net ir dėl šios priežasties jis turėtų kilti“, – įžvalgomis pasidalino J.Kalendienė.
Išlikusios grėsmės
Pasak J.Kalendienės, teigiami veiksniai, darantys įtaką su eksporto augimu susijusiems lūkesčiams – tai ES šalims nuolat gerinamos jo rodiklių prognozės.
„Visos tarptautinės organizacijos prognozuoja pagrindinių, mums svarbių eksporto rinkų ekonomikos augimą.
Kitas pozityvus momentas – didėjančios naftos kainos. Jos šiemet turėtų pakilti 4 proc. Tai svarbu, nes eksporto vertė sitipriai yra su jomis susijusi.
Svarbu ir tai, kad įmonės turi gamybos pajėgumų – ir kapitalo, ir darbuotojų. Taigi nėra didelių trukdžių, kurie neleistų joms patenkinti augančios gaminių ar paslaugų paklausos poreikio“, – sakė J.Kalendienė.
Tačiau, pasak jos, didysis neapibrėžtumas išlieka – nespėti pandemijos raidos neįmanoma.
„Šiuo metu atrodo, kad verslas prisitaikė, bet pandemija dar gali sukelti nemalonių siurprizų. Lieka daug rizikų, kurių neįmanoma numanyti.
Kita didžioji grėsmė eksporto raidai – tai „Brexit“. Jo poveikis vis dar nėra aiškus, ir verslui dar reikės prisitaikyti prie naujų prekybos sąlygų su Jungtine Karalyste.
Trečioji grėsmė – tai EK mobilumo paketas, kuris padarė neigiamą poveikį transporto įmonėms. Nuolat girdėti vežėjų kalbų apie tai, kad įmonės iškeliamos į kitas ES šalis. Todėl išlieka rizika, kad transporto paslaugų eksportas gali nesiplėtoti taip, kaip norėtųsi. O jis kuria didelę dalį bendrojo vidaus produkto“, – kalbėjo specialistė.
Dėmesys – aukštosioms technologijoms
Ekonomikos ir inovacijų viceministrės Jovitos Neliupšienės nuomone, eksporto augimui labai svarbūs yra inovatyvūs pramonės produktai. Todėl, jį skatinant, reikia didinti būtent aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo apimtis, o kartu – ir jų kokybę.
„Pažangių technologijų reikalaujančių paslaugų eksportas turi augti greičiau, nei bendrasis. Baldai, maistas, gėrimai – tai tradicinės eksporto sritys, bet reikia ir biotechnologijų, medicinos prietaisų, informacinių technologijų prekybos augimo.
Trečiasis svarbus eksporto skatinimo veiksnys – tai valstybės pagalba: Lietuvos ekonominio atstovavimo tinklo išplėtimas pasaulyje. Reikia sustiprinti šias pozicijas Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, JAV.
Pietų ir Pietryčių Azija – kita ekonominių atstovybių įsteigimo vieta. Verslo ataše reikia Japonijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje, Taivane.
Svarbūs yra ir naujųjų rinkų tyrimai – reikia numatyti poreikius ir taip padėti eksportuojančioms įmonėms“, – kalbėjo J.Neliupšienė.
Atsigręžė į technologijas
Pasak „Verslios Lietuvos“ vadovės Dainos Kleponės, yra kelios pandemijos paaugintos prekybos galimybės, kurių nevalia ignoruoti.
„Karantinas ir prekybos ribojimai vertė skirti daugiau dėmesio skaitmeninėms technologijoms.
Vadinamosiose vertės kūrimo grandinėse pokyčiai yra labai dideli. Nemažai Vakarų Europos įmonių gavo papildomų užsakymų iš Azijos, bet dėl sutrūkusių grandinių negalėjo jų įgyvendinti.
Mūsų gi privalumai – lankstumas ir kokybė. Mes tas grandines išsaugojome. Pramonei lieka pora svarbių kelių – kuo didesnis našumas, kuris pasiekiamas diegiant naujas technologijas ir robotizaciją.
O kartu – ir elektroninė komercija. Per pastaruosius metus ji išaugo kone trečdaliu“, – kalbėjo D.Kleponė.
Eksportas 2020-aisiais – išsamiau
Užsienio rinkose, nuo kurių Lietuvos ekonomikos priklausomybė per eksportą yra didžiulė, ekonominis nuosmukis gerokai mažiau paveikė Lietuvos eksportuojančių įmonių rodiklius, nei buvo tikimasi 2020-ųjų metų pradžioje.
To priežastis buvo mažesnis nei vidutiniškai ES Šiaurės šalių regiono – pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių – ekonomikų krytis.
Pagal ūkio sektorius, didžiausią teigiamą įtaką eksporto augimui pernai darė tabako gaminių eksportas, žemės ūkio produktai, atliekų – daugiausiai metalo laužo – eksportas ir šiek tiek chemijos pramonė, tiksliau – reagentų eksportas.
Tuo tarpu neigiamą įtaką pernai darė smukęs drabužių ir tekstilės pramonės, baldų ir medienos, inžinerinės pramonės, maisto ir gėrimų eksportas.
„Išsišoko“ rūkalų gamintojai
Tabako gaminių pramonės eksportas, labiausiai teigiamai prisidėjęs prie metinio eksporto augimo, per 2020-uosius per metus padidėjo 34 proc. Jo augimas buvo stebimas ES šalių bloke – Nyderlanduose, Belgijoje, Švedijoje, Austrijoje.
Kadangi pagrindinę tabako gaminių eksporto dalį Lietuvoje formuoja vieno tarptautinio gamintojo produkcija, tikėtina, kad eksporto rinkų pokyčiai yra daugiau susiję įmonės gamybos ir logistikos procesų optimizavimu.
Prie eksporto augimo 2020 m. nemenkai prisidėjo ir atliekų, daugiausia – metalo laužo eksportas.
Atliekų surinkimo sektoriaus eksportas augo daugiausiai dėl juodųjų ir tauriųjų metalų laužo bei jų atliekų eksporto. Tauriųjų metalų laužo bei atliekų eksportas išaugo 40 proc., daugiausiai į ES šalių rinką, o juodųjų metalų laužo eksportas didėjo apie 50 proc., daugiausiai į Turkijos rinką.
Nuosmukis – tekstilės sektriuje
Pernai drabužių, tekstilės ir odos gaminių pramonės eksportas mažėjo visose eksporto rinkų grupės (ES, NVS ir kitų šalių).
Didžiausias eksporto krytis buvo stebimas Švedijos, Jungtinės Karalystės bei Vokietijos rinkose, o sparčiausiai per metus augusiomis rinkomis buvo Nyderlandai, Australija ir Saudo Arabija.
Didžiausią poveikį šios pramonės eksporto mažėjimui turėjo sumažėjusios užsakymų apimtys, kainos buvo šiek tiek aukštesnės nei 2019 m.
Baldų ir medienos pramonės eksporto vertė per metus sumažėjo kone 3 proc. Didžiąją dalį susitraukimo sudarė pramonė, o apie 40 proc. – medienos pramonės gaminių eksportas.
COVID-19 viruso poveikis ES ir kitų šalių ekonominiam aktyvumui padarė didesnę neigiamą įtaką Lietuvos paslaugų eksporto raidai (-9,2 proc.).
2020 m. pirmąjį ketvirtį paslaugų eksportas paaugo 10,6 proc. Antrąjį metų ketvirtį jo krytis buvo 20,6 proc. per metus, labiausiai dėl mažėjusio kelionių, transporto ir kitų verslo paslaugų eksporto. O ir vėliau, iki metų pabaigos jis smuko.
