Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai buvo aušinami šalia esančio Drūkšių ežero vandeniu, todėl šis vandens telkinys neužšaldavo net šalčiausią žiemą.
Čia gyvenantys paukščiai net nebeišskrisdavo žiemoti į šiltuosius kraštus.
Tas pat buvo prognozuota ir Neries upei – jos vandenį Astravo atominė elektrinė taip sušildys, kad pasikeis upės augalija, neršti nebeatplauks lašišos, o vandens temperatūra bus tinkama krokodilams gyventi.
Lašišos rudenį atplaukė, upė žiemą užšalo. Tai vanduo Neryje šyla ar ne?
Situaciją nuolat stebi
Laikinai Radiacinės saugos centro direktoriaus pareigas einanti Ramunė Marija Stasiūnaitienė sakė, kad Astravo atominės elektrinės aušinimo sistema yra uždara ir ataušinęs reaktorių vanduo negrįžta atgal į upę. Ji tik papildo aušinimo metu išgaravusią vandens dalį.
Todėl metų laikui nebūdingų Neries vandens temperatūros svyravimų nenustatyta.
R.M.Stasiūnaitienė sakė, kad Neries upės valstybinis radiologinis aplinkos monitoringas atliekamas daug metų. Šio monitoringo metu kas mėnesį atrenkami vandens ir kas ketvirtį dumblo nuosėdų bandiniai. Juose stebimi ir nustatomi Cs-137, Sr-90 radionuklidai bei beta radionuklidų suminis aktyvumas.
„Nė viename iš pradėjus eksploatuoti Astravo atominę elektrinę atrinktų bandinių padidėjimo nenustatyta, o rezultatai yra tokie pat kaip iki pradedant eksploatuoti šią elektrinę“, – teigė R.M.Stasiūnaitienė.
Neryje ties Buivydžiais veikia automatinė vandens matavimo stotis. Ji duomenis teikia kas 10 minučių ir jie stebimi ištisą parą.
Jei būtų gama dozės galios padidėjimas, ši stotis taip pat parodytų, kokių radionuklidų yra vandenyje.
Tarša – avarijos atveju
Neries tarša teoriškai būtų galima tik atominės elektrinės avarijos atveju.
Energetikos ekspertas Jurgis Vilemas perspėja, kad avarijos atveju Lietuva ir maždaug 50 kilometrų nuo elektrinės esantis Vilnius pajustų labai rimtas pasekmes, nes, anot J.Vilemo, netgi Japonija nesugeba susitvarkyti su tokiomis avarijomis.
Jis pridūrė, jog pasaulinė praktika rodo, kad per 20 metų vienoje ar kitoje valstybėje įvyksta po vieną rimtą avariją.
Nori naujų vandenviečių
Vasario viduryje vyko Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdis, kuriame svarstytas Neries ir Nemuno užterštumo stebėjimas Astravo atominėje elektrinėje įvykus avarijai.
Ypač nerimsta vandens tiekėjai. Įmonė „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama inicijuoti hidrogeologinius tyrimus ir parengti planą, kaip gyventojams būtų užtikrinamas saugaus geriamojo vandens tiekimas, kas finansuotų tinklų pertvarką.
Avarijos elektrinėje atveju užterštas Neries vanduo galėtų patekti į 11 vandenviečių. Tiesa, iš jų penkios yra nenaudojamos.
Vilniui reikėtų ir vandenviečių, kurios tiektų vandenį iš Vokės ar net Merkio upių baseinų.
Apie tai Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius pradėjo kalbėti dar prieš 5 metus, tačiau šioje srityje nepasistūmėta nė per nago juodymą.
Gal B.Miežutavičiaus nuomonė pasikeitė? Pasirodo, ne. „Savo nuomonės nekeičiu – Vilniui reikia ieškoti geriamojo vandens tiekimo vietų“, – prieš kelias dienas „Sostinei“ teigė B.Miežutavičius.
Tiesa, jis šį kartą kalbėjo, kad Vilniui rezervinių vandenviečių prireiktų ne avarijos elektrinės atveju, o dėl galimo ilgalaikio Neries vandens užteršimo radionuklidais.
