Investavimo indeksą lygiomis dalimis sudaro nuo 1996 m. kasmet vertinama pagrindinių šalies turto klasių – akcijų, obligacijų, būsto nuomos ir indėlių – grąža.
„Praėję metai ir vėl parodė, kad neišvengiamus kritimo laikotarpius reikėtų vertinti ilgalaikėje perspektyvoje. Indekso kilimą 2020 m. lėmė stiprus šalies akcijų rinkos atsigavimas, taip pat nuomos pajamas generavęs būstas.
Lietuvos investicijų indeksas per 2020 m. I ketvirtį sumažėjo tik 3,2 proc. ir kritimo nėra patyręs nuo 2011 m. – tai tik dar kartą įrodo, kad investicijų išskaidymas pokyčių laikais suteikia stabilumo“, – sakė INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Kaip parodė INVL investicijų analizė, iki 2020 metų pabaigos didžiausią investicijų grąžą Lietuvoje uždirbo akcijos. Pernai Lietuvos akcijų rinka augo 14,7 proc. Nepaisant svyravimų, vertinant 5 metų laikotarpį, šalies akcijos uždirbo didžiausią grąžą, siekiančią 10,9 proc. per metus, vertinant 10 metų laikotarpį, grąža buvo 7,1 proc., o per pastaruosius 20 metų – 11,5 procento.
„Kuo ilgesnį laikotarpį į priekį žiūrėsime, tuo galime būti užtikrintesni, kad investicijos ilgalaikėje perspektyvoje atitiks ilgalaikę istorinę grąžą“, – pridūrė V.Rūkas.
Praėjusiais metais antroje vietoje pagal investicinę grąžą liko investicijos į būstą, kurių vertė pernai augo 4,1 proc., o, įvertinus ir nuomos pajamas, – 8,4 proc. Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį, šalies būsto nuomai vidutinis metinis vertės augimas siekė 7,5 proc., o per 20 metų indekso skaičiavimo laikotarpį vidutinė metinė grąža iš būsto nuomos buvo pelningiausia tarp šalies turto klasių ir siekė 12,3 procento.
Žiūrint į ilgesnį, 25 metų laikotarpį, INVL duomenimis, Lietuvos Vyriausybių obligacijos sugeneravo 6 proc. metinę grąžą, nepaisant simboliško brangimo pernai. Prieš du dešimtmečius Lietuva buvo vertinama kaip rizikinga valstybė, o dabar ji priskiriama prie saugesnių šalių.
Lietuvos indėlių grąža 2020-aisiais šeštus metus iš eilės išsilaikė nuliniame lygmenyje, tad šios turto klasės vidutinė ilgalaikė grąža nuo 1996-ųjų sumažėjo iki 4,2 proc.
Nors praėję metai buvo pilni netikėtumų, šalies gyventojų antros pakopos pensijų fonduose laikomas turtas išaugo 15,7 proc., o turto metinė grąža sudarė 5,2 proc. bei buvo lygi ilgalaikei, nuo veiklos pradžios 2004 m. buvusiai, vidutinei 5,2 proc. sudariusiai grąžai, pažymėjo V.Rūkas.
„Pensijų fondai pernai buvo patyrę neigiamą grąžą pirmą ketvirtį, tačiau per likusius metus ne tik atstatė vertes, tačiau net ir uždirbo pozityvią grąžą. Istorinė grąža taip pat viršija 5 proc., tad galime pasidžiaugti, kad tai viršija infliaciją ir yra artimas dydis darbo užmokesčio kitimui“, – sakė jis.
Tuo metu kalbėdamas apie indėlių ateities perspektyvas, V.Rūkas pažymėjo, kad didelių pokyčių tikėtis neverta.
„Šiais metais iš indėlių ir toliau nieko nelaukčiau. Kai turime 0 proc. ir jokio intereso bankams mokėti už indėlį, tai šiais metais pokyčių tikrai nesitikėčiau. Pinigų bankuose yra ne tik daug, bet ir stipriai išaugo“, – sakė jis.
Kaip teigė V.Rūkas, akcijos ir toliau išlieka puiki investicinė priemonė, siekiant aukštesnės nei vidutinės grąžos. Nors trumpuoju laikotarpiu joms būdingi svyravimai, tačiau ilgalaike prasme yra teigiamų perspektyvų dėl tvaraus ekonomikos augimo.
„Įmonės uždirbo pelno, ir jos tokiu būdu tampa vertingesnės, ir ilguoju laikotarpiu akcijų grąža susivienodina su verte, kurią sukuria įmonės. Tačiau Lietuvos ir Europos ekonomikos perspektyvos atrodo pakankamai skaidriai šiemet, tad įmonės turi visas galimybes atstatyti savo veiklą ir norėtųsi tikėti, kad ir akcijų grąža bus atitinkamai panaši“, – kalbėjo jis.
V.Rūko teigimu, vertinant investavimą į būstą, kainų augimas gali būti artimas infliacijai.
„Sakyčiau, kad būsto grąža ilgoje perspektyvoje būna rėžiuose tarp valstybės infliacijos ir darbo užmokesčio augimo. Būtų keista, jei būsto kainos nedidėtų kartu su infliacija. Žinoma, trumpu laikotarpiu gali būti ekstremumų tiek į vieną, tiek į kitą pusę, tačiau ilguoju periodu būsto kainos turėtų tilpti į šiuos du rėžius“, – teigė jis.
Taip pat pastebima, kad galimas reikšmingas išsiskyrimas tarp skirtingų būsto segmentų, kuriam įtaką darys po pandemijos besikeičiantys ar stiprėjantys žmonių prioritetai.
Pinigų laikymas indėliuose ir toliau nežada jokių pokyčių – investicijų grąža išliks nulinė.
