Vienam „Wirecard“ vadovų Janui Marsalekui pernai pareikšti kaltinimai pradanginus 1,9 mlrd. eurų. Netrukus jis dingo kaip į vandenį. Bet tarptautinė žiniasklaida atskleidė, jog J.Marsalekas prisiglaudė Rusijoje, o jo ramybę saugo šios šalies karinės žvalgybos tarnyba.
Kai „Wirecard“ dar vykdė veiklą, šios įmonės infrastruktūra sėkmingai naudojosi ir A.Khawajos įsteigta ir vadovaujama įmonė „Allied Wallet“, kuri bendradarbiaudama su „Wirecard“ spėjo gauti milijonines pajamas.
Pradingo kaip į vandenį
Viena perspektyviausių pasaulyje finansinių technologijų („fintech“) įmonių tituluota „Wirecard“ po pernai vasarą pasibaigusio papildomo audito pripažino, jog įmonės sąskaitose trūksta 1,9 mlrd. eurų, kurie greičiausiai neegzistuoja.
Tuomet „Financial Times“ skelbė, jog „Wirecard“ dirbtinai išpūsdavo pajamas ir finansinius rezultatus, o šiose schemose dalyvavo jos padaliniai Singapūre, Dubajuje ir Dubline. Įmonėje pradėtas likvidavimo procesas, atsakingi asmenys teisiami arba ieškomi teisėsaugos.
Praėjus vos kelioms valandoms po „Wirecard“ vadovybės pareiškimo apie trūkstamas lėšas kaip į vandenį dingo šios Vokietijos „fintech“ įmonės operacijų vadovas J.Marsalekas.
„Der Tagesspiegel“ tada skelbė, kad J.Marsalekas tvirtino vykstantis į Filipinus norėdamas surasti trūkstamus 1,9 mlrd. eurų ir įrodyti savo nekaltumą.
Tarnybų turima informacija apie rezervuotus bilietus bei Filipinų migracijos tarnybos duomenys iš tiesų rodė, kad J.Marsalekas buvo atskridęs į šią šalį, bet vėliau išvyko į Kiniją, o ten jo pėdsakai dingo.
Padėjo ir rusų saugumas?
Bet tuo istorija nesibaigė. Šiek tiek vėliau pasirodė informacija, jog bėglys buvo atvykęs į Baltarusijos sostinę Minską.
Remiantis „Der Spiegel“, „Bellingcat“, „The Insider“ ir „McClatchy“ duomenimis, 2020 m. birželio 19 d. J. Marsalekas iš tikrųjų atvyko į Minską. Tai patvirtina ir Rusijos migracijos tarnybos, kurioje yra ir informacija apie Baltarusiją, duomenys.
„Bellingcat“ teigimu, J.Marsalekas turėjo dar tris pasus, kuriuos jo vardu išdavė neįvardyta šalis. Jų numeriai sienos kirtimo duomenų bazėje nebuvo užfiksuoti.
Šiemet sausį „Wirecard“ bylą narpliojantys tyrėjai atskleidė, jog J.Marsalekas išvyko į Baltarusijos sostinę privačiu lėktuvu.
Tyrimo metu Austrijos policija sulaikė du asmenis, kaip įtariama, padėjusius suorganizuoti pabėgimą. Vienas jų – buvęs šios šalies slaptųjų tarnybų agentas, kitas – buvęs Austrijos dešiniosios partijos parlamento narys.
Įtariama, jog būtent jie surado privatų lėktuvą, kuriuo J.Marsalekas, sumokėjęs dviem pilotams grynaisiais, išskrido į Minską.
Bet regis, kad Baltarusija taip pat netapo galutine „Interpolo“ ieškomiausių asmenų sąraše atsidūrusio bėglio apsistojimo vieta.
Vokietijos leidinio „Handelsblatt“ duomenimis, „Wirecard“ vadovas reziduoja Rusijoje ir tikrai nesislapsto provincijoje – jis gyvena prašmatnioje privačioje viloje visai netoli Maskvos.
Tvirtinama, jog „Wirecard“ vadovas dieną ir naktį saugomas Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) pajėgų.
„Bellingcat“ duomenimis, J.Marsalekui taip sėkmingai sumėtyti pėdas – nuo tariamos kelionės į Filipinus ir Kiniją – galėjo padėti Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba. Mat būtent ji kontroliuoja tiek Rusijos, tiek Rusijos ir Baltarusijos centralizuotą pasienio duomenų sistemą.
Sieja glaudūs ryšiai
Įtardamos, jog J.Marsalekas gali slapstytis Rusijoje, pernai rugpjūtį Vokietijos institucijos oficialiai kreipėsi į Rusiją prašydamos padėti surasti ir išduoti buvusį „Wirecard“ vadovą.
Po „Wirecard“ griūties ėmė aiškėti daugiau detalių apie J.Marsaleko ryšius Rusijoje.
Vokietijos leidinys „Stern“ visai neseniai skelbė, kad „Wirecard“ grupė teikė finansines paslaugas Ukrainos oligarchui Dmytro Firtašui priklausančioms įmonėms.
Pastarasis siejamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Turtus šis oligarchas susikrovė iš liūdnai pagarsėjusios bendrovės „RosUkrEnergo“, o žiniasklaidoje jis buvo linksniuojamas kaip aktyvus nuversto prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus rėmėjas.
Yra dar daugiau keistų aplinkybių. Kaip skelbė „Bloomberg“, dirbdamas „Wirecard“ J.Marsalekas dėl įtemptų santykių su įmonės vadovu kur kas daugiau laiko praleisdavo ne įmonės biure, bet prabangioje rezidencijoje, įsikūrusioje vienoje prestižinių Miuncheno gatvių.
Keturių aukštų ištaigingame pastate, kurį nuomojosi J.Marsalekas, buvo įrengtas ir specialus konferencijų kambarys. Jo sienos padengtos garsą sugeriančia danga, o kambaryje aptikta antena, kuri buvo nukreipta į Rusijos konsulatą, įsikūrusi kitapus gatvės.
„Financial Times“ atskleidė dar daugiau įdomių detalių. Pasirodo, J.Marsalekas buvo vieno cemento fabriko Libijoje, kuriame Rusijos kariuomenė buvo įsirengusi savo barakus, bendraturtis.
2017 metais „Wirecard“ operacijų vadovas per vieną vakarienę gyrėsi lankęsis Palmyros miesto griuvėsiuose, esančiuose Sirijoje.
Tuomet įkarštį buvo pasiekęs Sirijos pilietinis karas, o į jį nuo 2015 metų buvo įsitraukusi ir Rusija.
J.Marsalekas tuomet pasakojo apsilankęs Sirijoje Rusijos kariuomenės svečio teisėmis, vos tik pastaroji išlaisvino šią teritoriją nuo teroristinės grupuotės – „Islamo valstybės“ pajėgų.
Verslininkas išties turėjo ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Skelbta, kad kai kuriuos aukštus Austrijos pareigūnus J.Marsalekas siekė supažindinti su vienu Rusijos atstovu, kuris, anot jo paties, prireikus galėjo suteikti apsaugą.
Austrai tuomet domėjosi galimybėmis teikti „humanitarinę pagalbą“ Libijai. Tas Rusijos pareigūnas buvo Andrejus Čiupryginas, kurį Vakarų žvalgyba laiko aukšto rango užsienio žvalgybos karininku.
Gyrėsi slaptais dokumentais
Be to, „Financial Times“ paskelbė dar vieną įdomią detalę: gali būti, jog „Wirecard“ vadovas turėjo slaptų dokumentų apie cheminio ginklo „Novičiok“ panaudojimą Jungtinėje Karalystėje. Juose skelbiama net ir šių nuodų formulė.
Nors nežinia, iš kokių šaltinių J.Marsalekas gavo šiuos dokumentus, ten pateikiama išsami „Novičiok“ panaudojimo Jungtinės Karalystės Solsberio mieste analizė. Tuomet šiuo cheminiu ginklu buvo apnuodytas dvigubas rusų agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė.
J.Marsalekas demonstravo šiuos dokumentus viename susitikime su Londono prekybininkais norėdamas padaryti įspūdį.
Dabar jis žiniasklaidos vadinamas bene vienu iš labiausiai ieškomų žmonių planetoje.
Jo vaidmuo bendrovės „Wirecard“ suklastotos apskaitos ir melagingų finansinių duomenų byloje yra itin reikšmingas.
Gavo milijonines pajamas
„Wirecard“ ir A.Khawajos verslo sąsajas dar 2019 metais atskleidė tas pats britų dienraštis „Financial Times“.
Paaiškėjo, jog Airijos sostinėje įsikūrusio „Wirecard“ padalinio klientė buvo ir A.Khawajos vadovaujama „Allied Wallet“.
Kaip skelbė „Financial Times“, ji naudojosi „Wirecard“ mokėjimo infrastruktūra.
Skelbta, jog vos per tris pirmuosius 2017 m. mėnesius Airijos „Allied Wallet“ padalinys per „Wirecard“ infrastruktūrą atliko daugmaž 30 mln. eurų vertės mokėjimų, kurie A.Khawajos valdomai įmonei davė 1,3 mln. eurų pajamų.
Ieškomas dėl sukčiavimo
A.Khawaja JAV institucijų ieškomas dėl neteisėtos paramos įvairiems politikams, o šioje veikloje buvo pasitelkęs ir savo įmonę „Allied Wallet“, per kurią pervedinėjo neaišku iš kur gautus milijonus dolerių.
2019 m. gegužę JAV Federalinė prekybos komisija viešai pranešė, jog A.Khawajos įkurta bendrovė „Allied Wallet“, kaip manoma, apdorojo apgaulingas mokėjimo operacijas, pateikė kaltinimus dėl įsitraukimo į sukčiavimo schemas bei pagalbos atlikti pinigines operacijas nelegalią veiklą vykdžiusiems klientams.
JAV Federalinė prekybos komisija skyrė 110 mln. dolerių (per 90 mln. eurų) sankciją A.Khawajai bei jo įmonėms „Allied Wallet“ ir „GTBill“. Vėliau ir Didžiosios Britanijos Finansų priežiūros tarnyba atėmė teisę bendrovei „Allied Wallet“ verstis bet kokia reguliuojama veikla ar disponuoti turimomis lėšomis, buvo paskirti jos likvidatoriai.
Paleistas už rekordinę sumą
Lietuvoje pernai rugsėjį sulaikytas milijardierius A.Khawaja vos po poros mėnesių buvo paleistas į laisvę, o kardomoji priemonė sušvelninta iki intensyvios priežiūros. Teigiama, jog jis paleistas už rekordinio dydžio užstatą, sumokėtą į Generalinės prokuratūros sąskaitą.
Bet lieka neaišku, kokios aplinkybės pasikeitė po teismo sprendimo, kuriame nutarta sulaikyti A.Khawają konstatuojant, jog nei dokumentų paėmimas, nei intensyvi priežiūra neeliminuotų tikimybės, kad jis gali pasislėpti nuo galimo perdavimo JAV pagal pateiktą ekstradicijos prašymą.
A.Khawajos sulaikymo teismo nutartyje skelbta, jog sulaikytojo turtinė padėtis bei iš Europolo gauti duomenys apie jo vardu pagamintą netikrą Meksikos piliečio pasą sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ir taikant antrą pagal griežtumą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – jis gali bandyti pabėgti iš Lietuvos.
Lieka neaišku, ar padidinta užstato suma, ar kitos pasikeitusios aplinkybės paskatino Lietuvos teisėsaugą pakeisti sprendimą dėl A.Khawajos paleidimo.
Juolab kad pinigų, kuriais sumokėtas užstatas, kilmė tebekelia daug klausimų. (LR)
Maskvai itin rūpi Vakarų finansų sektorius
Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas
„Vakarų finansų sektorius visuomet buvo ir lieka kone svarbiausiu Kremliaus bei jo slaptųjų tarnybų taikiniu nuo pat SSRS laikų dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia – slaptos Kremliaus įtakos ir priešiškų operacijų finansavimas. Tam naudojamas ir pinigų plovimas, ir kitokios nelegalios finansinės operacijos. O dar geriau, jei tai, kaip, panašu, J.Marsaleko atveju, galima finansuoti tokias operacijas tiesiogiai iš Vakaruose esančių, bet Rusijos interesams tarnaujančių šaltinių.
Antra priežastis – finansų pasaulio įtaka Vakaruose. Infiltracija į jį automatiškai Kremlui suteikia kelis pranašumus: iš šio sektoriaus potencialiai galimą gauti informaciją įmanoma panaudoti tolesnei priešiškai veiklai – nuo technologijų vagysčių operacijų iki politikų ar kitų įtakingų veikėjų šantažo, jei gaunama kokia nors kompromituojanti informacija. Taip pat per šį sektorių ir tiesiogiai galima daryti įtaką.
Na, ir trečia – finansinio destabilizavimo tikslai. Kremlius tokius tikslus turi kaip Vakarų silpninimo strategijos dalį. Todėl ši priežastis taip pat yra tarp tų, kodėl Kremlius taikosi į finansų sistemą.“
