Procedūros truko ketvirtį amžiaus
Štai iš „Šiaulių vandenų“ kas 3-4 dienas dumblą paima „Akmenės cementas“ ir tai yra puikus kuro „papildas“ deginant įvairias kitas atliekas.
„Dumblo deginimo įteisinimo procesą vis dar prisimenu kaip alinantį biurokratinį procesą, – atvirai pasakoja „Šiaulių vandenų“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius. – Dėl biurokratinių trukdžių, susijusių su atliekų kodų pakeitimu, teko nueiti kryžiaus kelius. Tai truko 6 metus“.
Visoje šioje istorijoje įdomiausia tai, kad vandenvalos dumblas Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos ar Olandijos cemento gamyklose deginamas jau bene 20 metų ir ten niekas jokių problemų nemato.
„Drąsiai galiu pasakyti, kad pas mus biurokratiniai gamtosauginiai standartai taip užkelti, kad net Vakarų Europos investuotojams tai nesuvokiama“, – sakė J. Matkevičius.
Tam pritaria ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas B. Miežutavičius: „Įveikti Aplinkos ministerijos užsispyrimą – alinantis darbas. Truko ketvirtis amžiaus, kol pažangiausią Vakarų Europos praktiką galėjome įdiegti Lietuvoje. Ir visa tai buvo vandentvarkos įmonių iniciatyva“, – sako B. Miežutavičius.
Ir degina, ir tręšia
Skirtingos šalies įmonės pasirinko skirtingus kelius, kaip utilizuoti dumblą. Štai „Vilniaus vandenys“ pasirinko žiedinės ekonomikos principus – dumblas naudojamas energetiniams želdiniams – miškui, kuris auginamas kaip biomasė biokurui. Vilniečiai, beje, dumblą dar apdoroja termohidrolizės įrenginiuose ir šio proceso metu susidariusias biodujas naudoja elektros energijos gavybai.
Panašiai elektros energiją ar dujas išgauna „Kauno vandenys“, „Klaipėdos vanduo“, „Šiaulių vandenys“, „Utenos vandenys“.
Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos vanduo“ prisideda prie atsakingos aplinkosaugos ir žiedinės ekonomikos. Džiovintas nuotekų dumblas – paverčiamas naudingu elektros produktu. Net 75 procentai Dumpių nuotekų valyklai reikalingos elektros sudaro „žalia“ energija, pagaminta iš biodujų.
„Klaipėdos vandenys“ dumblą paversdami elektros energija prisideda ne tik prie aplinkos išsaugojimo, bet ir per metus elektros energijai sutaupo po keliasdešimt tūkstančių eurų. Taip pat sausintą dumblą degina įmonėje „Fortum Klaipėda“, kuri gamina šilumos energiją. Dumblo tvarkymą įmonė vykdo savo lėšomis.
Tačiau, pasak LVTA vadovo Broniaus Miežutavičiaus, tai – tik fasadinė tvaraus dumblo panaudojimo pusė. Visa kompleksinė dumblo tvarkymo problema stringa biurokratijoje. Maždaug prieš 14 metų Aplinkos ministerija patvirtino Dumblo tvarkymo programą. Europos komisija skyrė finansavimą ir lietuviai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo pilnai tvarkyti nuotekų dumblą. Didmiesčiuose jį pūdomas ir išdžiovinamas, o mažesnėse savivaldybėse – kompostuojamas specialiose aikštelėse.
Pertekliniai reikalavimai
Tačiau po eilės sėkmingo darbo metų Aplinkos ministerija pradeda reikalauti dumblo kompostavimo aikšteles „pakišti po stogu“, o nemalonius kvapus sugaudyti. Nors minėtoje programoje visi projektiniai sprendimai buvo patvirtinti AM ir nutarta statyti atviras dumblo kompostavimo aikšteles, kokios stovi ir visoje Europoje.
„Reikalavimas uždengti aikšteles, švelniai tariant, šokiruojantis. Niekas nepaklausė ir nesidomėjo, kokie techniniai spendimai galimi ir svarbiausia – kiek gali kainuoti tiek uždarų aikštelių statyba, tiek jų eksploatacija“, – tikina B. Miežutavičius.
Jis primena, kad dumblo kompostavimo aikštelių plotai matuojami ne kvadratiniais metrais, o hektarais. Tad net ir turint lakią fantaziją sunku įsivaizduoti Lietuvoje dengtus stadionus, kuriuose dūzgia dumblo krautuvai, struktūrinės medžiagos smulkintuvai, specialūs komposto vartytuvai bei sijotuvai.
„Ir visa tai – beprotiškame karštyje, nes pūvant organinėms medžiagoms komposto kaugėse temperatūra pasiekia net 80 laipsnių“, – priduria jis.
Dūris mažoms įmonėms
Egzistuoja ir finansinė tokių reikalavimų pusė. Kompostavimo aikštelės kaip pigesnės technologijos įrengtos mažose vandentvarkos įmonėse. Jose nuotekų dumblas paverčiamas organinėmis trąšomis. Tam, anot LVTA prezidento, buvo išleista milijonai eurų.
„Norisi paklausti, iš kur mažosios rajoninės vandentvarkos bendrovės, jau kurį laiką ministerijos linksniuojamos kaip „netvarios“ ir neturinčios ateities, sukaups pinigų ir kitiems pastarųjų metų reikalavimams – gyventojų pajungimams, išaugusiems mokesčiams už nuotekų valymą, baudas už ftalatus“, – sakė B. Miežutavičius.
Anot jo, sprendimas uždengti kompostavimo aikšteles – eilinis paprastų vartotojų kišenių papurtymas. LVTA prezidento įsitikinimu, Aplinkos ministerijoje nėra ilgalaikės vandentvarkos ir atliekų sektoriaus strategijos, o tai trukdo vandentvarkos įmonių kasdienei veiklai.
„Kai kurios šilumą tiekiančios įmonės, kogeneracinės elektrinės į dumblą žiūri vos ne į kaip nuodų šaltinį ir prašo, kad už jo sukūrenimą dar reiktų primokėti – tai dar viena sunkiai sprendžiama problema. Iki šiol nesutvarkytos ir senosios dumblo saugojimo aikštelės. Tai rodo, kad ilgalaikės strategijos nėra“, – sakė B. Miežutavičius.
Ministerija į raštus neatsako
Štai „Klaipėdos vanduo“ daug kartų kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kaip spręsti nuotekų valymo metu susidariusio ir saugojimo aikštelėse sukaupto dumblo sutvarkymo klausimus.
Aplinkos ministerijos užsakymu buvo parengtos kelios komunalinių nuotekų valymo metu susidariusio ir saugojimo aikštelėse sukaupto senojo dumblo sutvarkymo galimybių studijos.
Jų tikslas buvo „įvertinti senų, nerekultivuotų komunalinių nuotekų valymo dumblo kaupimo aikštelių būklę, sukaupto nuotekų dumblo kiekį ir kokybę, keliamą poveikį bei grėsmę aplinkai bei pasiūlyti galimus finansavimo šaltinius problemoms spręsti“.
Iki šiol Aplinkos ministerija neinicijuoja tolimesnių veiksmų kaip realiai spręsti susikaupusias problemas.
Negana to, praėjusių metų pabaigoje Aplinkos ministerija pakeitė Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą. Remiantis juo, vandentvarkos įmonėms atsirado įsipareigojimas turėti banko garantiją.
Anot sektoriaus atstovų, tai nėra logiškas sprendimas savivaldybės įmonėms, o tokios garantijos kaštai, tikėtina, turės reikšmingą įtaką nuotekų tvarkymo kainoms.
Apytikriais skaičiavimais per metus Lietuvoje kasmet susidaro apie 80 tūkst. tonų dumblo perskaičiuoto pagal sausą medžiagą. Tačiau esama dumblo tvarkymo sistema šalyje nėra galutinai suformuota.
Šalyje veikia 12 nuotekų dumblo pūdymo bei džiovinimo įrenginių bei yra įrengta 11 dumblo kompostavimo aikštelių. Didesniuose Lietuvos miestuose dumblas yra tankinamas, pūdomas, sausinamas, išdžiovinamas ir sandėliuojamas vandentvarkos įmonių teritorijose, o mažesni miestai susidarantį dumblą kompostuoja.
Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių pilnai įvykdė Valstybinę dumblo tvarkymo programą – visas nuotekų dumblas sutvarkomas supūdant, išdžiovinant arba kompostuojant.
