„Nesupratau, kas nutiko. Staiga neliko mobiliojo ryšio. Žiūriu, po bokštą kažkas karstosi“, – gurkšnodamas ryto kavą Gvazdikų Sodų gatvėje gyvenantis Tomas mostelėjo ranka į skaitmeninio radijo ryšio bazinę stotį, nuo jo namų esančią maždaug už puskilometrio.
„O, išties liko tik viena ryšio padala“, – stebėjosi prie bokšto ketvirtadienio rytą pradėję darbuotis įmonės „Marmast“ vyrai. Vieną po kitos tądien iš 60 metrų aukščio jie nukabino „Bitės“, „Tele2“ bei „Telia“ antenas.
Pakibo mokslai ir darbai
„Nejaugi tikrai nugriaus bokštą? Šiais laikais? Imsime ir surinksime visi parašus, kad to nedarytų“, – tuo, kas vyksta, negalėjo patikėti netoli „Gvazdikų namų“ kotedžų gyvenantis vyriškis. Tačiau parašai jau nebepadės.
Užvakar, vasario 25-ąją, Antakalnio seniūnijos teritorijoje, Gvazdikų Sodų 13-ojoje gatvėje, buvusios bazinės stoties neliko.
Teliko styroti metalinis koncerno „Alga“ maždaug prieš dešimtmetį pastatytas karkasas, kuris, jei niekas nebepasikeis, bus išmontuotas kovo pradžioje.
„Esu įsiutusi, – pratarė netoliese bokšto gyvenanti moteris. – Trečiadienį gavau „Bitės“ žinutę, kad ryšys susilpnės, o ketvirtadienį jo teliko dvi padalos.
Naudojomės belaidžiu „Telia“ internetu ir iki šiol ryšys buvo tobulas – iš namų nuotoliniu būdu dirbome trise.
Ketvirtadienį staiga viskas dingo – jokio interneto.
Kur nešdintis mums visiems su savo kompiuteriais? Darbas pakibo, o „Telia“ net neįspėjo, kas vyksta.“
Bylai – devyneri metai
Kas išties nutiko, kad 2012-aisiais pastatyta skaitmeninio ryšio bazinė stotis dabar verčiama nuo žemės paviršiaus?
„Tada, kai iškilo šis bokštas, vyresnio amžiaus sodininkai ėmė bruzdėti. Jie buvo įsitikinę, kad elektromagnetinė spinduliuotė kenkia sveikatai. Apmaudu, bet kai kurie jų taip mano iki šiol“, – pasakojo sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkas Saulius Kasparavičius.
Taip jau nutiko, kad jo pirmtako namai prieš dešimtmetį ėmė ir atsidūrė bokšto kaimynystėje.
Anot S.Kasparavičiaus, ieškodamas bokšto daromos žalos sveikatai tuometis sodininkų bendrijos lyderis žingsnis po žingsnio pasiekė teismą.
Sodininkams pradėjus ginčytis su statybininkais netruko atsišaukti ir Statybos inspekcija. O ji ėmė ir nustatė, kad bazinė stotis apskritai pastatyta ne toje vietoje, kuriai buvo išduotas statybos leidimas.
Pasak S.Kasparavičiaus, tuo metu kalbėta, kad bokštas turėjo atsirasti Antakalnyje, Nemenčinės plento pradžioje, kur šiuo metu yra įsikūrusi „Maxima“ bei „Plento baras“, bet iškilo maždaug penki kilometrai nuo tos gausiai apgyvendintos vietos. Štai taip užvirė kone aštuonerius metus kunkuliuojanti biurokratinė košė.
Įstrigo biurokratų pinklėse
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPST) per teismus pasiekė, kad būtų panaikintas 2010-aisiais Vilniaus savivaldybės administracijos „Algai“ išduotas statybų leidimas bei 2012-aisiais surašytas statybų baigimo aktas.
Statytojui liepta arba nugriauti bokštą, arba parūpinti jam naują statybų leidimą.
Bet koncernas su Statybos inspekcija įsivėlė į ginčus, kurie 2017-aisiais pasiekė Aukščiausiąjį teismą ir vis tiek sugrįžo į tą patį tašką – sprendimas nugriauti bokštą taip ir liko nepanaikintas.
Kelią naujo statybų leidimo link „Algai“ iki šiol yra pastojusios biurokratinės kliūtys, kurių didžiausia – nepatvirtintas Vilniaus bendrasis planas.
Užuot laukusios, kol planas taps gyvybingas, valdžios institucijos įsikibo daug paprastesnio sprendimo – bokšto turi nelikti nė pėdsako, o dingęs ryšys – jau nebe Vilniaus miesto savivaldybės arba Statybos inspekcijos rūpestis.
Prašymų neišgirdo
Pernai antstolė ėmėsi vykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį „Algą“ ir jos antrinę įmonę „Marmast“ iki gruodžio 31-osios nugriauti skaitmeninio radijo ryšio bazinę stotį.
„Tai sužinoję ir mūsų, ir greta esanti „Pušyno“ sodininkų bendrija kartu su visais trimis operatoriais kreipėmės į Statybos inspekciją, kad ji apgintų viešąjį interesą – kad nors per karantiną tas bokštas būtų nejudinamas, antraip žmonės praras galimybę naudotis belaidžiu interneto ryšiu.
Juk vaikai mokosi namuose, daug kas dirba nuotoliniu būdu. Tą patį prašymą perdavėme ir „Algos“ bendrovei, nes bendrijose nėra kabelinio ar šviesolaidinio interneto ryšio. Ji suskubo paprašyti teismo, kad apskritai griovimo darbai būtų atitolinti iki spalio.
Statybos inspekcijos prašymu antstolė atidėjo teismo sprendimo vykdymą iki sausio 31-osios. Manėme, kad taip pavyks ištverti karantiną, o mokiniai galės pasirengti egzaminams.
Deja, nepavyko. Vasario 3-iąją teismas atmetė „Algos“ prašymą, o štai dabar visi esame be normalaus interneto ryšio“, – sakė S.Kasparavičius.
Svarbiausias Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvas – laiko bokštui nugriauti ir taip buvo duota labai daug. Esą galų gale reikia viską baigti.
Nenori antenų kaimynystės
Visi trys mobiliojo ryšio operatoriai Gvazdikų Sodų gatvės teritorijoje esantiems savo klientams šiuo metu negali pasiūlyti jokios alternatyvos.
Anot jų, gyventojų bendruomenė pirmiausia pati turėtų susitarti su karingaisiais, prieš technologijas nusiteikusiais vyresnės kartos „gvazdikiečiais“, kurie, nuvertę bokštą, šiuo metu artyn neprisileidžia nė laikinų mobiliųjų antenų.
„Sužinoję apie teismo sprendimą svarstėme galimybę į vietovę atvežti mobiliąją „Bitės“ ryšio stotį. Jų, sumontuotų ant „Mercedes-Benz“ sunkvežimių, turime dvi.
Deja, neradome žemės sklypų savininkų, kurie tokią stotį bent laikinai priimtų.
Poroje arčiausiai Gvazdikų Sodų gatvės esančių „Bitės“ bokštų specialiai sumontavome papildomą įrangą – ryšio antenas ir siųstuvus.
Tai brangi investicija, tačiau šioks toks kompromisas dabar, kai nuotoliniam darbui ar mokslui būtinas ryšys tapo kritinis“, – sakė bendrovės „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.
Vis dėlto tai nėra geriausia išeitis, mat arčiausiai esančios „Bitės“ stotys nutolusios maždaug 1,5 km atstumu, tad ryšys anaiptol nėra toks geras kaip anksčiau.
Ryšys smarkiai suprastėjo
Pasak bendrovės „Telia“ atstovo Audriaus Stasiulaičio, tai, kas nutiko, kertasi su verslo nuostatomis.
Anot jo, nors bokštas turėjo būti nugriautas pernai gruodį, atsižvelgta į karantiną ir darbą iš namų buvo leista visa tai atidėti iki sausio pabaigos.
O kadangi praėjusį mėnesį užslinko speigas, išmontavimo darbai buvo atidėti iki vasario pabaigos.
„Mūsų žiniomis, pats bokštas bus pradėtas griauti kitą savaitę, o mes savo bazinę stotį jau išmontavome.
Dėl to ryšio sparta Gvazdikų Sodų rajone gali sumažėti daugiau nei 10 kartų, nes signalas jį pasieks tik iš toliau esančių bazinių stočių.
Vietos bendruomenei ne kartą esame siūlę pastatyti nors laikiną 18 metrų aukščio bokštą, tačiau niekas iš kalbintų gyventojų ir sodininkų bendrijų nesutiko duoti leidimo“, – paaiškino A.Stasiulaitis.
Derasi dėl sklypo
„Patys tapome situacijos įkaitais. Bokštą nuomojomės pasitikėdami tiekėju. Tai būtina ryšio infrastruktūros dalis, o dabar teko imti ir išmontuoti savo antenas, – kalbėjo „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas. – Ieškome galimybės įrengti bazinę stotį, tačiau tokie procesai ilgai užtrunka.“
Pasak jo, situaciją apsunkina tai, kad bokštas griaunamas Antakalnyje – tankiai apgyvendintoje teritorijoje. Joje nėra laisvų žemės sklypų, o jei kas nors ir turi kelis arus žemės, ji yra labai brangi.
„Logiška, kad žmonės, gyvendami Antakalnyje, toje žemėje nori pasistatyti namus, o ne skirti ją mūsų infrastruktūrai.
Vis dėlto tikimės, kad mums pavyks rasti vietą stacionariai stočiai, dabar dėl jos vyksta derybos. Mobilioji stotis šiuo atveju nebūtų išeitis. Turime tokią, bet ją naudojame arba renginiams, arba ištikus avarijoms“, – sakė A.Baranauskas.
„Tele2“ pakeitė antenų kryptį aplinkinėse stotyse. Nors ir nedaug, tai šiek tiek pagelbės geresniam ryšiui. Tačiau tai kalvota ir miškinga teritorija, todėl signalas greitai nuslopsta.
„Alga“ situacijos kol kas nekomentuoja, nes teismų procesas vis dar nėra galutinai baigtas. Nors operatoriai išmontavo antenas, koncernas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį vasario viduryje dar kartą apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Kokios priežastys nulėmė tai, kad prireikė panaikinti 2010-aisiais išduotą statybų leidimą, Statybos inspekcija kol kas nepaaiškino.
Griovimui nepritaria
Vilniaus savivaldybė „Sostinei“ teigė, kad teismo procese palaiko prašymą atidėti griovimą ir teismui pranešė, kad reikėtų atsižvelgti į aplinkybes, bokšto griovimas pandemijos metu yra neteisingas.
Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo dokumentas 2021 metų sausio 8 d. buvo pateiktas derinti Teritorijų planavimo komisijai.
Gauta nemažai pastabų. Pataisius pastabas dokumetas bus pakartotinai teikiamas derinti. Kada jis bus priimtas, prognozuoti sunku.
Nuolat stebi elektromagnetinę spinduliuotę
Algimantas Kutanovas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausiasis specialistas
„Kiekvienas ryšio operatorius, kuris stato arba nuomojasi bazinę stotį, su NVSC turi suderinti radiotechninį projektą ir atlikti kompiuterinį modeliavimą – apskaičiuoti, kaip sukuriamo elektromagnetinio lauko spinduliuotė sklis gyvenamojoje aplinkoje, esančioje 300 metrų atstumu aplink stotį.
Leidimą išrašome tik įvertinę, ar ji neviršija nustatytų reikalavimų. Taip pat operatoriai su NVSC turi suderinti mikrobangų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą.
Jame, atsižvelgiant į antenų kryptį bei stoties galingumą, numatoma, kad mažiausiai porą kartų per metus tam tikruose maksimalios spinduliuotės taškuose bus atliekami periodiniai jos matavimai. Paprastai ji matuojama 1,5 metro aukštyje 100, 500 ir 1000 metrų atstumu. Jeigu spinduliuotė viršija numatytą higienos normose, būtina pakeisti antenų kryptį.
Savo ruožtu ir mūsų specialistai, atlikdami kontrolę, neįspėję operatorių matuoja stočių skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankį.
Įrengus stotį – tai juk daroma ne tik ant specialios paskirties statinių, bet ir ant daugiabučių ant vandentiekio bokštų – svarbu nustatyti spinduliuotės kryptį, kad ji nesklistų tiesiai į gyvenamojo būsto langus – į gyvenamąją aplinką neturi patekti elektromagnetinių spindulių.
Spinduliuotės aktyvumas priklauso ir nuo antenų galingumo, ir nuo jų palenkimo kampo, – kuo didesnis atstumas nuo jų, tuo labiau spinduliuotė nuslopsta. Būna, kad ir patys gyventojai kviečia mūsų specialistus matuoti elektromagnetinės spinduliuotės, mat vieniems atrodo, kad dėl atsiradusių antenų blogiau miega vaikai ar kaime vištos nustoja dėti kiaušinius.
Elektromagnetinės spinduliuotės poveikis žmogui yra terminis – ji šildo organus. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija laikosi nuostatos, kad spinduliuotė, kuri neviršija higienos normų, žmogui nedaro neigiamo poveikio.
Yra ir dar vienas skaitmeninio radijo ryšio stočių poveikis žmogui. Kadangi antenos maitinamos elektra, iš transformatoriaus, stiprintuvų ar siųstuvų sklinda nuolatinis zvimbimas. Ir toks nuolatinis girdimas triukšmas jautriam žmogui daro neigiamą psichologinį poveikį.“
