Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ kalbėjo investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
I.Genytė-Pikčienė, vertindama praėjusių metų ketvirto ketvirčio tiek statybos darbų statistiką, tiek su būsto statybomis susijusius duomenis, jaučia optimizmą.
„Kalbant apie statybos sektoriaus darbų pulsą, pernai metai buvo tik truputėlį prastesni nei 2019 m.: statybų darbų apimtys susitraukė tik 1,9 proc. – tai išties nedaug. Tą lėmė negyvenamosios statybos darbai.
Tuo tarpu gyvenamosios paskirties statybos vystėsi labai dinamiškai ir metus pabaigė rekordiniu skaičiumi naujų būstų. Neblogai sekėsi ir su inžineriniais statiniais susijusiomis statybomis – šių darbų apimtys pernai taip pat padidėjo“, – statistiką komentavo ekonomistė.
Kalbant apie komercinės paskirties projektus fiksuota mažėjimo tendencija labai natūrali – pernai stipriai išaugo neapibrėžtumas, o būtent šio tipo nekilnojamojo turto plėtra susidūrė su didžiausiu neapibrėžtumu: pandemija pakeitė tiek gyventojų vartojimo įpročius, tiek ir darbo santykių raidą, elgseną ir suvokimą – dar iki šiol neaišku, kaip įmonės toliau spręs nuotolinio darbo klausimus. Todėl investuotojai atidėjo savo projektus ramesniems ir labiau apibrėžtiems laikams.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas D.Gedvilas statybų sektoriuje mato dviprasmišką situaciją. Nemažai privačių investuotojų yra sustabdę projektus. Kalbant apie vykstančius viešuosius pirkimus jam kelia nerimą tai, kad konkursus laiminčios įmonės nugali pasiūliusios projektus labai žemomis kainomis.
„O paskutiniu metu stebime, kad rinkoje brangsta ne tik darbo jėga, bet ir medžiagos, statybos elementai. Tai juntama labai akivaizdžiai, todėl manome, kad yra labai realių grėsmių, ar pavyks už labai mažą kainą įgyvendinti tuos projektus“, – svarstė D.Gedvilas.
Nerimo kelia ir tai, kad Užimtumo tarnyboje beveik 22 tūkst. Lietuvoje darbo neturinčių asmenų yra statybininkai. Būtent tiek asmenų ieško darbo statybose.
Iš kitos pusės – 17 tūkst. laisvų darbo vietų statybose rodo darbo rinkoje didžiulį disbalansą.
„Reikia pasakyti ir tai, kad Lietuvos statybininkai yra įgavę pasitikėjimą užsienio rinkose ir nemažai užsienio šalių kviečia Lietuvos rangovus dirbti užsienio projektuose Skandinavijoje, Centrinėje Europoje. Manome, kad šią vasarą gali atsitikti taip, kad Lietuvoje bus skelbiami konkursai, o rangovai arba nedalyvaus, arba negalės objektų pastatyti už tas sumas, kurias yra suplanavę viešojo sektoriaus atstovai arba privatūs investuotojai.
Manau, iššūkių laukia. Laikas labai dinamiškas. Tam tikrą nerimą matome iš mūsų verslo įmonių“, – komentavo D.Gedvilas.
Jis spėja, kad dalis Užimtumo tarnyboje įregistruotų asmenų dirba nelegaliai. Pastebima ir tai, kad šiandien ir statybos įmonių mokamas darbo užmokesčio vidurkis labai žemas ir kad šalies vidutinis atlygis 10 proc. skiriasi nuo statybų sektoriaus vidutinio atlygio.
Statybininkų asociacija jau seniai yra paruošusi Statybininko kortelę. Siūlė, kad jau nuo 2019 m. ji būtų privaloma. Vis dėlto ji ir dabar neįdiegta rinkoje.
I.Genytė-Pikčienė šešėliu nesistebi. Anot jos, šešėlio šleifas krizių laikotarpiais visada stipriai pailgėja. Tačiau ekonomistė mato ir kitą medalio pusę: šita krizė padeda kažkiek motyvuoti bent jau įmonių lygmenyje skaidriai vykdyti veiklą, nes visos valdžios pagalbos priemonės siejamos su sumokėtų mokesčių apimtimis.
Tuo metu D.Gedvilas atkreipė dėmesį, kad nemažai įmonių šiandien yra sukaupusios mokestinių nepriemokų.
„Šiandien kol kas suteiktas mokesčių atidėjimo terminas. Jei jis pasibaigs, yra didelė grėsmė, kad dalis statybos rangovų neišgalės susimokėti susikaupusių mokesčių. Tada gali kilti didelė bankrotų banga.
Stebime, kad nemažai registruojasi naujų įmonių. Mums kyla nerimas, kad tos įmonės, kurios neišgali susimokėti susikaupusių mokesčių, paskelbs bankrotą, o rinkoje atsiras nauji žaidėjai“, – įspėjo asociacijos vadovas.
Įsiskolinimų „Sodrai“ turi apie trečdalis statybų sektoriaus dalyvių.
„Įsiskolinimas „Sodrai“ tikrai nemažas, tačiau tame didelės rizikos neįžvelgiau. Sudarytos sąlygos kredituotis iš valstybės. Būtų netgi kvaila tokiomis aplinkybėmis šita priemone nepasinaudoti, ypač kad kredito ištekliai bankų sistemoje šiek tiek prisukti – įmonėms sunkiau iš tos pusės subalansuoti savo finansinius srautus, – komentavo I.Genytė-Pikčienė. -
Perspektyva, kas nutiks po valstybės paramos laikotarpio pasibaigimo, kiek kelia nerimo: žvelgiant į Lietuvos statybų įmonių struktūrą matyti, kad labai nedidelė dalis įmonių yra stambios, daugiau nei 70 proc. – labai smulkios įmonės. Matyt, jų grupėje bus visko.
Bet, kiek tenka klausyti tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek „Sodros“, nei viena, nei kita institucija nekalba apie nukirstą gyvybę palaikančią giją. Šnekama apie tai, kad iš kreditavimo etapo bus išeinama labai palengva, o kiekviena įmonė galės dėliotis savo išėjimo planą“.
Statybininkų asociacija atliko apklausą. Ji parodė, kad 69 proc. rangovų neketina dalyvauti renovacijos projektuose, nemaža dalis galvoja apie užsienio projektus, o tie, kurie ketina dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neturi didelių lūkesčių – jų daugiau deda į privačius vystytojus.
Be to, rangovai pereina prie kitų darbo schemų – pradeda sudarinėti terminuotas sutartis. Per krizę, D.Gedvilo teigimu, labai daug kas atsisakė ilgalaikių sutarčių su darbuotojais.
