Šiemet jau tryliktą kartą buvo surengtas gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas. Jo tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus. Iš praėjusiais metais Registrų centre įregistruotų daugiau kaip 13 tūkst. įmonių pavadinimų Valstybinė kalbos inspekcija išrinko septyniolika.
Lapkritį įrengė desertinę
„Nuo pernykščio spalio iki šiol dirbame be poilsio dienų. Praėjusią naktį apsikeitėme su kolega Deividu vietomis. Aš trečią valandą išvažiavau namo pailsėti, o jis atvyko gaminti desertų“, – pirmadienio rytą 30 metų Marius Dijokas vėl stojo į ilgos darbo savaitės vėžes.
Kūrėjas, medžio magnetukų gamintojas M.Dijokas ir jo bičiulis maisto technologas 24 metų Deividas Šalnis Vilniuje, Naugarduko gatvėje, lapkričio 20-ąją atidarė gardėsių užeigą „Daktaras desertas“.
Ir tai padarė kaip tik tuo metu, kai buvo paskelbtas antrasis karantinas. Nejaugi jie nežinojo, kad taip bus?
„Įmonę įregistravome spalį žinodami, jog kyla nauja COVID-19 banga. Skubėjome, kad suspėtume iki karantino užbaigti bent jau įkurtuvių darbus – suremontuoti patalpas ir pasirengti gamybai.
Mūsų verslo sumanymas buvo sveikatai palankių desertų gamyba. Taigi ir interjerą, padedant Baltos studijos dizaineriams, kūrėme kaip ligoninės laboratoriją. Rinkome viską, kas tik susiję su medicina, – indus, lašelines, kolbas, mėgintuvėlius.
Vienus daiktus dovanojo draugai, kitus skolinomės, ieškojome ligoninėse. Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas davė nurašytos įrangos. Tad dabar pas mus žmonės užsuka ne tik desertų, bet ir pasižvalgyti po muziejų“, – apie verslo pradžią papasakojo M.Dijokas.
Apie dviejų vaikinų atidarytą desertinę žinia netruko pasklisti po visą Naujamiesčio rajoną. Todėl netrukus jie įstrigo – poreikis prasilenkė su gamybos pajėgumais.
Mat Deividas virtuvėje dirba vienas, o Mariui tenka visi organizaciniai darbai, pradedant žaliavų tiekimu, baigiant pakavimo dėžučių gamyba.
Pavadinimas – svarbiausia
Pasak M.Dijoko, pernai per pirmąjį karantiną medinių magnetukų gamybos verslas stabtelėjo, ir jis, turėdamas nemažai laisvo laiko, su bičiuliu Deividu, tuo metu dirbusiu kepykloje, sumanė pakeisti požiūrį į saldėsius.
„Daugelis mano, kad desertas yra blogis.
Mes norime įtikinti, kad gardumynai gali būti ir skanūs, ir palankūs sveikatai, nors nei veganiški, nei sveikuoliški. Kai turėjome sumanymą, tada prireikė ir pavadinimo“, – kalbėjo Marius.
Gydantis desertas? Sveikas desertas? Daktaras desertas! Štai taip per keliolika minučių atsirado taiklus pavadinimas.
Juo labiau kad žodis „daktaras“ nėra tik gydytojo sinonimas – tai ir mokslinis laipsnis.
„Sveikų desertų – gausu, skanių – apstu, o kur tokie, kurie nedidina cukraus kiekio kraujyje, neturi daug angliavandenių ir dar yra skanūs?“ – štai taip pavadinimo sumanymą apgynė M.Dijokas.
Pasak jo, lietuviški pavadinimai šiuo metu yra priimtini ir turistams, nes tarptautiniai žodžiai visose šalyse jau per gerklę lenda. „Mūsų pavadinimas ir užsieniečiams perkandamas, nes jo žodžiai tokią pat prasmę turi daugybėje kalbų“, – pasidžiaugė pašnekovas.
Įregistravo ir įmonę
Prieš penkerius metus Kuršių nerijoje, Pervalkoje, atidarytą nedidelį barą „Karšio uodega“ poilsiautojai jau spėjo įsidėmėti. O štai pernai buvo įregistruota ir to paties pavadinimo įmonė.
„Dabar mes jau rūkome žuvis ir ant laužo verdame žuvienę. Tai – mūsų šeimos verslas. Galvodamos jam pavadinimą kartu susėdome trys šeimos moterys – aš, mano mama ir močiutė.
Dėliojome žodžius, sukome galvą, kol staiga ėmė ir suskambėjo „Karšio uodega“, – prisiminė direktorė Laura Klimienė.
Pandemija su turizmu susijusį verslą išmokė dirbti kitaip – gaminti patiekalus išsinešti. Bet pajūryje viskas šiek tiek kitaip.
„Tuo metu, kai pernai lapkritį karantinas privertė uždaryti visas maitinimo įstaigas, mes jau nebedirbome, nes sezonas buvo pasibaigęs.
Šiemet viliamės, kad jam prasidėjus karantinas jau bus sušvelnintas.
Pervalka – nedidelė gyvenvietė, mums tenka prisitaikyti prie atvykstančių pailsėti žmonių srauto. Negalime išrūkyti daug žuvų, nes tai darome natūraliai, su juodalksnių malkomis, pagal senovines tradicines receptūras.
Taigi negalime išrūkyti daug žuvų, todėl žiemą nedirbame“, – sakė L.Klimienė.
Šiuo metu ji kaip tik pradeda rengtis naujam sezonui. Su vietos žvejais tariamasi dėl karšių iš Kuršių marių tiekimo, jūros žuvų pirkimo sutartys sudaromos ir su klaipėdiečiais. Kadangi užkandinė siūlo ir mažųjų Lietuvos daryklų alaus, ji šiuo metu ieško, ką naujo jie išvirė.
Teiks naujas paslaugas
Mažoji bendrija „Miško skliautas“ – dar viena iš septyniolikos apdovanotų įmonių. Anot jos steigėjo Gintaro Sruckaus, pernai rudenį įkurtai įmonei pavadinimą sugalvojo žmona.
„Jos pomėgis yra aplinkos tvarkymas.
Taigi ilgai negalvoję nutarėme apsistoti ties šiuo pavadinimu“, – teigė G.Sruckus.
Jis pats – buvęs miškininkas. Jam po urėdijų reformos teko palikti ankstesnes pareigas ir imtis savo verslo.
Taigi „Miško skliautas“ imasi medienos prekybos, kirtaviečių atsodinimo ir aplinkos tvarkymo darbų.
„Bėda tik ta, kad šiais metais negalėjome padaryti to, ką planavome. COVID-19 mums nebuvo kliūtis – gili žiema visus darbus Dzūkijoje sustabdė“, – pratarė Gintaras.
Sugalvojo gerus pavadinimus ir buvo pastebėti
Viena iš 17 apdovanotų įmonių – bendrija „Toks kitoks“. Pernai ji įkurta Panevėžyje, vienoje prekybos platformoje nutarus pateikti įprastas ir rinktines maisto ir ne maisto prekes.
Per pandemijos apgultį į šį projektą susibūrė Aukštaitijos smulkiosios ir vidutinės įmonės, kurių pavadinimai taip pat įdomūs: „Sveikatos sauja“, „Šamūkis“, „Gyduolis“, „Šeimos šaknis“, „Vasaris“ ir kitos.
Įsimintinus pavadinimus „Kadrų kadras“ ir „Akimirkos sodas“ sugalvojo savo verslo ėmęsi fotografai.
„Samanota pieva“ – tai šeimos šventėms skirta vieta, o štai interjero studija vaikams pasirinko pavadinimą „Kiauras dangus“. „Sena svirtis“ teikia kapinių priežiūros paslaugas, „Laimės pupa“ – juvelyrų sumanytas pavadinimas.
„Šokoladinis mėnulis“ – skandinaviško dizaino prekių vaikams elektroninė parduotuvė. „Sodo sakmės“ – aplinkos priežiūros įmonė. „Balta gilė“ – medžio dirbinių daržui ir sodui gamintojai. Vaikų darželis ir studija vaikų šventėms tapo „Pažaduku“, kavinė – „Puodyne“, įmonių steigimo paslaugas teikianti bendrovė – „Veržliu verslu“.
Įtiko ne visi
Donatas Smalinskas
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas
„Iš 13 tūkst. rinkome tuos pavadinimus, kurie atitinka tam tikrus kriterijus. Atsisakėme klubų, centrų, bendruomenių, įstaigų, draugijų pavadinimų – sutelkėme dėmesį į verslą. Ir būtent tą, kuris vykdo veiklą. Taip pat atsijojome pavadinimus, sulipintus iš dirbtinių žodžių ar skaičių.
Buvo daug įdomių žodžių junginių, kurie, komisijos nuomone, negali būti įtraukiami į tokį sąrašą, nes jie netinka pavadinimui, pavyzdžiui, „Vadovas ir valdovas“, „Bučkis ir bandelė“, „Puodas ir keptuvė“, „Šaukštai prieš pietus“, „Išlaisvink judesį“, „Ten kažką prie kompiuterių“. Aišku, gal ir subjektyvus toks kriterijus.
Įmonių vadovai, kurie mums parašė, kaip sekėsi rinkti pavadinimus, džiaugėsi, kad pasirinko juos lietuviškus, susijusius su vietovėmis, praeitimi, tėvų svajonėmis.
Tačiau yra ir niūrių įžvalgų. Nuo 2020-ųjų sausio nebeliko privalomos kalbos ekspertizės. Tie verslininkai, kurie manė, kad pavadinimus galima rinktis bet kokius ir bet kaip, taip ir darė.
Deja, yra ir blogų tendencijų. Tai pavadinimai – raidžių derinių, vardo ir skaičiaus derinių. Vargu ar tai gerai, nes pavadinimai juk pakliūva į antspaudą, reklamą, iškabą.“
