Tai numatančias Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisas registravo Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Pasak politiko, tokie mokestiniai pakeitimai būtų socialiai teisingi, nes lig šiol artimieji, kurie paveldi didelį turtą, valstybei nemoka jokių mokesčių.
„Didelio turto apmokestinimas yra socialinio teisingumo klausimas. Daugybė JAV ir Europoje darytų tyrimų rodo, kad turtas linkęs koncentruotis vienose rankose – žmonės ne savo pastangų ir indėlio dėka tuos turtus sukaupia, o paveldi ir jokie mokesčiai nesumokami.
Taigi jų turtas didėja automatiškai neįdėjus jokio indėlio. Taikyti išimtis ir neapmokestinti tokio paveldėjimo yra neteisinga. Galime tai vadinti ir „milijonierių mokesčiu“, – sako G.Paluckas.
Jis taip pat primena, kad turto mokesčiai, ypač nukreipti į didelės vertės turtą, neturi jokio neigiamo poveikio ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.
„Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir EBPO savo ataskaitose ir rekomendacijose nuolat primena Lietuvai perkelti mokestinę naštą nuo darbo pajamų apmokestinimo prie turto, kapitalo apmokestinimo ir aplinkosauginių mokesčių“, – teigia politikas.
G.Paluckas įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūlo pakeisti turto apmokestinamosios vertės ribas ir taikytinus mokesčio tarifus. Mokesčių lengvatos tokios vertės turtą paveldint artimiesiems liktų tokios pačios.
Šiuo metu galiojančiame Paveldimo turto mokesčio įstatyme reglamentuojami du mokesčių tarifai: turtui, kurio apmokestinamoji vertė iki 150 tūkst. eurų taikomas 5 proc. tarifas, o turtui, kurio apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst. eurų, taikomas 10 proc. tarifas.
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakelti dabar galiojančio 5 proc. tarifo taikymo ribą nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, o virš šios ribos taikyti tarifą, kuris būtų lygus baziniam gyventojų pajamų mokesčio tarifui (20 proc.)
Seimo narys G.Paluckas pažymi, kad siūlomi pakeitimai atliepia reikšmingus pokyčius turto vertei, kurie įvyko per pastarąjį dešimtmetį – nekilnojamojo turto kainos išaugo beveik dvigubai.
„Riba keliama, nes dabar dėl pajamų augimo, ir ypač dėl nekilnojamojo turto vertės augimo, didesnį mokesčio tarifą už paveldimą turtą ilgainiui mokėtų žmonės, kurie priklauso vidurinei klasei. Pavyzdžiui, paveldėję butą Vilniaus miesto senamiestyje. Tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys turi dideles pajamas“, – akcentuoja G.Paluckas.
Įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad paveldėjimo ir dovanų mokesčiai yra ekonomiškai neutralesni nei kiti turto mokesčiai ir nekeičia žmonių vartojimo pasirinkimų. G.Paluckas pažymi, kad paveldėjimo mokesčiai mažina turtinę nelygybę, ypač jei jie sukonstruoti mažiau apmokestinti paveldinčius mažiau turto.
„Europos Sąjungos šalyse tai yra progresinis tarifas su neapmokestinama riba ir gali siekti, pavyzdžiui, 33 procentus Airijoje ar net 60 proc. paveldimo turto vertės Prancūzijoje“, – sakoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Šiuo metu galiojančiame Paveldimo turto mokesčio įstatyme numatytos lengvatos, kad mokesčiu neapmokestinamas vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas, nepaisant paveldimo turto vertės.
