„Penktadienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paleidžia paraiškų sistemą ir pagaliau galės pretenduoti būtent tos įmonės, kurios yra susijusios. Jos galės pretenduoti į pirmo paketo paramą.
Antras paramos komplektas yra derinamas su Europos Komisija, mums taip pat Vyriausybėje reikės patvirtinti aprašą. Suprantu, kad laikas yra brangus, bet šitie suderinimai privalo įvykti. Tikiuosi, kad kovo mėnesį galėsime ir antro paketo subsidijų paramą paleisti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A.Armonaitė.
Ji priminė, kad antras subsidijų paketas skirtas tiems, kurie nukentėjo labiausiai.
„Antras subsidijų paketas skirtas tiems, kurie nukentėjo labiausiai, toms įmonėms, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau. Jis skirtas ne riboti įmones pagal dydį, bet padėti tiems, kam labiausiai reikia, o tai yra tokie sektoriai kaip maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, sporto klubai, turizmo, renginių industrijos verslai, juos taip pat labai kviesime pretenduoti“, – sakė A.Armonaitė.
Šiuo metu savarankiškos įmonės gali pretenduoti į nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų siekiančias vienkartines subsidijas. Jas gali gauti įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau.
Įmonės, 2019 metais sumokėjusios daugiau kaip 2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, nuo tos sumos gaus 25 proc. dydžio subsidiją. Sumokėjusioms mažiau nei 2 tūkst. eurų įmonėms skiriama 500 eurų subsidija.
VMI skelbs du kvietimus. Pirmasis dabar galiojantis kvietimas yra skirtas savarankiškoms įmonėms. Antrasis kvietimas bus skirtas nesavarankiškoms įmonėms.
Pirmasis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas pagalbos verslui paketas pradėjo veikti sausio 20 dieną, jį sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.
Ministrė sako, kad COVID-19 kompensacija verslui ne tik įgalins neseniai atsidariusius verslus saugiai tęsti veiklą, bet kartu prisidės ir prie platesnio visuomenės testavimo tikslo.
„Nuolatinis darbuotojų testavimas reikalingas, kad tie verslai, kurie gali veikti, ir tie, kurie atsidarė visai neseniai, bet jų veikla yra apribotųjų sąraše, galėtų saugiai tęsti veiklą, kad nereikėtų dar kartą užsidaryti ir nutraukti veiklos. Testavimas gali padėti tai užtikrinti“, – pristatydama koronaviruso testų kompensavimo priemonę verslui teigė ji.
„Labai svarbu saugoti savo darbuotojus ir klientus. Žinome, kad testai, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sako, padeda kontroliuoti viruso plitimą, padeda jam neišplisti, todėl reguliarus testavimas apsaugo darbuotojus ir klientus“, – pridūrė ji.
A.Armonaitė taip pat pabrėžė, kad šiuo būdu tikimasi prisidėti ir prie platesnio visuomenės testavimo.
„Mes tikimės, kad su šia priemone bendrai prisidedame prie testavimo pajėgumų valstybėje, ir tai leis mums planuoti karantino laisvinimą, jei tik susirgimų skaičius sumažės. Mes to tikimės ir kartu dėl to inicijuojame šią priemonę“, – sakė ji.
Anot ministrės, sutartis dėl darbuotojų testavimo bus galima sudaryti ir su privačiomis gydymo įstaigomis.
„Iš esmės mes kompensuosime tiek greitąjį antikūnų, tiek greitąjį antigenų testą, ir įmonės jau gali sudaryti sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis, kad reguliariai galėtų pradėti testuoti savo darbuotojus. Vėliau, kovo mėnesį, jos galės pristatyti reikiamus dokumentus „Invegos“ interneto svetainėje, užpildyti paraišką ir gauti kompensaciją už tuos testus“, – kalbėjo ji.
A.Armonaitė pabrėžė, kad itin svarbu nuolatos testuoti darbuotojus.
„Labai svarbu yra reguliarumas, ne vieną kartą padaryti testą ir pamiršti, o nuolat testuoti savo darbuotojus. Mes tam skiriame 30 mln. eurų, ir vieno testo kompensacija yra 13 eurų“, – kalbėjo ji.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sakė, kad daug grožio specialistų yra pasidariusių testus arba prasirgusių koronavirusu.
„Grožio specialistų asociacijos bendruomenė praktiškai prasitestavo 100 proc., yra prasirgusių, turi antikūnų testus ir jiems tai yra ne naujiena. Dabar visi yra susidomėję, nori darbuotojus, savo klientus ir verslus apsaugoti. Susidomėjimas bus nemažas“, – sakė J.Mačiulienė.
Tuo metu Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius sako, kad testavimas leis ir verslo atstovams priimti savalaikius sprendimus, jeigu kažkas iš darbuotojų užsikrėstų.
„Viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų dėl pandemijos suvaldymo yra platus ir periodinis gyventojų testavimas, tai kaip gydymo įstaigų atstovas galiu tik pridėti, kad, mano manymu, tai vienas pagrindinių procesų, leidžiančių anksti identifikuoti ir izoliuoti sergančiuosius, verslo atstovams leis priimti savalaikius sprendimus, jeigu kažkas iš darbuotojų užsikrėstų“, – sakė A.Nastaravičius.
Ministrė sako, kad jei Lietuva turės pakankamai vakcinos dozių ir procesas bus sklandus, tam tikruose sektoriuose dirbančius žmones norėtųsi skiepyti greičiau, tačiau ji akcentuoja, kad šie sektoriai dėl vakcinavimo neturėtų konkuruoti su švietimo sektoriaus darbuotojais ar vyresnio amžiaus žmonėmis.
„Lietuvoje svarbiausia dabar vakcinuoti medikus, mokytojus ir vyresnio amžiaus žmones, kad užtikrintume tiek paslaugas, tiek labiausiai pažeidžiamų žmonių sveikatą, tačiau Vyriausybėje sutarėme Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pristatyti savo matymą, o ką siūlytume vėliau įtraukti į vakcinavimo procesą.
Ką mes Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje girdime, tai pramonės įmonių lūkestį prisidėti prie vakcinavimo tų žmonių, kurie dirba konkrečiai fabrikuose ir turi ateiti į darbą, taip pat žmones, kurie dirba su kontaktinėmis paslaugomis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A.Armonaitė.
„Jeigu valstybė turės pakankamai vakcinos, jeigu turėsime sklandų priėjimą prie vakcinos, pats procesas bus sklandus, tai natūralu, jog norėtųsi verslo ir ekonomikoje dalyvaujančius žmones skiepyti greičiau, tačiau šie sektoriai tikrai neturėtų konkuruoti su švietimo sektoriaus darbuotojais, vyresnio amžiaus žmonėmis ar panašiai, tai tas planas turės būti nuoseklus, kad nebūtų kažkokios konkurencijos dėl vakcinavimo“, – pridūrė ministrė.
Kaip ketvirtadienį pranešė SAM, šią savaitę nuo koronaviruso infekcijos baigta vakcinuoti pirmoji prioritetinė grupė – Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai. Šiuo metu šalyje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.
Ministerija nurodo, kad jeigu gamintojai laikysis pristatymo grafikų, visuotinė gyventojų vakcinacija galėtų startuoti šių metų gegužę.
