Po metų Kaunas taps Europos kultūros sostine. Tai bus puiki proga miestui ir miestiečiams prisistatyti pasauliui. Bet ar patys kauniečiai žino, kas gali būti įdomu užsieniečiams, kodėl jie turėtų domėtis Kaunu?
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius, rinkodaros technologijų specialistas Giedrius Romeika įsitikinęs, kad pavienių idėjų, kaip Kaunas prisistato, yra, bet nėra ilgalaikės vizijos, kokius išskirtinius privalumus Kaunas gali pabrėžti, ir strategijos, kaip tai daryti.
– Kaunas tarsi ir turi savo prekės ženklą „Kaunas dalinasi“. Jis apima įvairias veiklos ir gyvenimo sritis, bet ar jis tikrai yra toks paveikus, kad būtų žinomas ir pasaulyje? – „Laikinoji sostinė“ paklausė G.Romeikos.
– Kaunas lygiai prieš 7 metus pasitvirtino savo prekės ženklą „Kaunas dalinasi“. Tai buvo miesto savivaldybės administracijos žinutė apie miesto atvirumą ir norą bendradarbiauti. Bet tai labai abstrakti žinia.
Žvelgiant į šį prekės ženklą visiškai neaišku, ką konkrečiai juo norima pasakyti. Nepastebiu, kad šiuo prekės ženklu domėtųsi reklamų ar turizmo agentūros. O prekės ženklas turėtų būti toks, kuris iš karto leistų suprasti, kokių privalumų turi miestas, kuo jis skiriasi nuo kitų ir kuo patrauklus.
– Tad koks prekės ženklas turėtų būti ir ką, jūsų nuomone, kauniečiai galėtų reklamuoti kaip savo išskirtinumą?
– Kaune nuolat formuluojami šūkiai, koks miestas yra. Dabar Kauno savivaldybė ir paveldosaugininkų komanda turi ambicijų patekti į UNESCO paveldo kultūros sąrašus, į kuriuos siekiama įtraukti moderniąją Kauno tarpukario architektūrą.
Komanda „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuria istorijų platformą „Mistinis Kauno žvėris“. Joje pasakojama apie įvairius su Kauno istorija susijusius laikus. Taip pat Kaunas gali didžiuotis ir art deco palikimu. Bet yra pavojus, kad tai – trumpalaikiai projektai.
Kai į Kauną iš kitų šalių atvyksta studentai ir dėstytojai, jie būtinai nori apsilankyti „Žalgirio“ arenoje ir pamatyti mūsų krepšininkų rungtynes, nes apie mūsų krepšininkus puikiai žino.
Vienas meras buvo įsitikinęs, kad Kaunas save gali pristatyti kaip studentų miestą. O gal mes galime tapti antruoju Silicio slėniu dėl savo technologijų ir dėl to, kad Lietuvoje investuoja ir čia kuriasi pasaulinės technologijų kompanijos?
Visos šios idėjos puikios, bet nėra nuspręsta, kuri jų svarbiausia, kuri būtų įdomi mums patiems, kurį prekės ženklą naudotume savireklamai ir kuris užkabintų užsieniečius, kad jie iš karto suvoktų, jog kalba eina apie Kauną.
Man patinka Portugalijos Tomaro miesto pavyzdys. Jame nuo 1160 metų ne vieną amžių veikė tamplierių ordinas. Miestas puoselėja šią istoriją ir legendą, kuria dabartinius produktus su tamplierių ordino kryžiumi ir visam pasauliui iš karto aišku, apie kokį miestą kalbama.
– Kas turėtų rūpintis, kad Kaunas turėtų tokį prekės ženklą, kuris būtų patrauklus ir gyventojams, ir pasauliui? Ar jūsų, rinkodaros specialistų, nuomonės apie tai kas nors klausia?
– Prisimenu vieną puikų pavyzdį, kaip Kaunui greičiausiai netyčia buvo pavykę tapti atpažįstamam ir išskirtiniam. Sovietmečiu miesto riboženkliai buvo išskirtiniai. Tai buvo raudoni savotišką rombą ar to meto kokybės ženklą primenantys tūriniai skydai su baltu miesto pavadinimu.
Prie jo fotografavosi su pergalėmis į Kauną grįžę „Žalgirio“ vyrai. Nuotraukos išplito, tada prie šio ženklo jau važiuodavo ir jaunavedžiai, ir kiti žmonės. Tiesa, vienas entuziastingas miesto meras nusprendė, kad šiuos riboženklius reikia išardyti ir pastatyti tokius kaip visų miestų ženklai.
Dabar situacija kitokia, galime būti žinomi ne tik tokioje uždaroje erdvėje, kokia buvo Sovietų Sąjunga, bet ir visame pasaulyje. Kuriant savo prekės ženklą yra keli keliai. Arba turime iškapstyti kokį nors įdomų istorinį faktą, arba nuspręsti, koks Kaunas bus po 50 metų, kuria linkme vystysis, kad jau dabar pradėtume kurti tokio kelio populiarinimo strategiją.
Tam, kad prekės ženklas taptų žinomas pasauliui, reikės mažiausiai 10 metų, todėl veikti reikėtų pradėti dabar. Bet būtina, kad besikeičiant miesto valdžiai numatyta strategija nebesikeistų ir prekės ženklui kurti ir populiarinti būtų skiriama nemažai lėšų. Visi kiti miesto privalumai juk niekur nedings, reklamuoti juos ir toliau verta, bet reikia vienos pagrindinės krypties.
Kitaip nutiks taip, kaip Vilniui. Idėja turistams paskelbti, kad Vilnius – Europos G taškas, buvo netikėta ir puiki, bet toliau ji nebeplėtojama, todėl liko tik prisiminimas apie trumpą pikantišką žinutę.
Miesto vadovams svarbu suvokti, kad valdyti įmonę ir miestą nėra tas pat. Norint, kad miestas būtų žinomas, reikėtų pasitelkti įvairių sričių specialistus ir nuosekliai dirbti ne vienus metus.
– Bet kuriant mieto prekės ženklą gali tykoti ir pavojus apsijuokti, pasiųsti nepatrauklią žinią. Juk vienu metu miestas pagarsėjo šūkiu „Ir Kaune gyventi galima“.
– Tikrai taip. Jei, pavyzdžiui, pasauliui pasiųstume žinią, kad pas mus labai švelnūs įstatymai ar kad naktiniuose klubuose mažai kontrolės, gali būti, kad netrukus taptume patrauklūs su narkotinėmis medžiagomis susijusiems svečiams iš užsienio.
Šūkis, kad ir Kaune gyventi galima, buvo tikras nesusipratimas. Bet kauniečiai jį patys ir „nužudė“. Sveikas ir kritiškas gyventojų mąstymas neleis, kad iš miesto ir miestiečių būtų tyčiojamasi.
– Pasigirsta idėjų, kad Kaunui galbūt vertėtų pasirinkti kryptį „Pagaminta Kaune“ ir taip save reklamuoti. Ką manote apie šią idėją?
– Tai gali būti labiau susiję su Kauno, kuris sovietmečiu buvo stambus pramonės miestas ir tuo garsėjo, istorija. Iš šios pramonės liko tik likučiai. Bet, pavyzdžiui, viena įmonė tebegamina legendinius Kauno „Inkaro“ gamyklos sportbačius, Kauno radijo gamykloje buvo gaminami legendiniai televizoriai „Šilelis“, dabar yra tokio pavadinimo televizijos priedėliai. Parduodami „Jiesios“ porceliano indai. Savitumu gali išsiskirti maitinimo įstaigos, kurios veikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.
Vienokie ar kitokie prekių ženklai yra ir gali būti viena iš Kauno savitumo sričių. Bet manau, kad miestui reikėtų didesnei visuomenės daliai įdomesnio prekės ženklo. Jis turėtų būti tarsi medžio kamienas, o visa kita jau būtų jo žievė, šakos, lapai. Manau, kad verslininkai mielai investuotų į miesto prekės ženklą, juo puoštų savo gaminius.
