Jensas Mattuschka interviu naujienų agentūrai BNS teigė, kad „World Courier“, kuri priklauso vienai didžiausių JAV vaistų platinimo grupių „AmerisourceBergen“, biuras Vilniuje atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant vakcinų logistiką.
Jis pasakojo, kad bendradarbiavimas dėl vakcinų išvežiojimo buvo ne visur sklandus ir pažymėjo, jog „World Courier“ yra pasiruošę artimiausiais mėnesiais smarkiai augsiantiems vakcinų kiekiams.
Anot J.Mattuschkos, tikėtina, jog koronaviruso vakcinos bent jau artimiausiais metais taps kasmetiniu standartu, panašiai kaip vakcinos nuo gripo.
– Papasakokite apie savo įmonę, kokia jos veikla yra pagrindinė?
– „World Courier“ logistikoje veikia specializuotai. 95 proc. mūsų pasaulinio verslo – medicininių priemonių laikymas ir pervežimas, taip pat transportuojame biologinius žmonių kūno mėginius. Esame sena įmonė, veikiame daugiau nei 50 metų, mus prieš septynerius metus įsigijo „AmerisourceBergen“.
Pati „World Courier“ istorijoje keitė savo veiklos pobūdį – 60-aisiais ir 70-aisiais pradėjome su dokumentų transportavimu, vėliau, 80-aisiais ir 90-aisiais, persiorientavome į medicinos logistiką. „World Courier“ iš esmės yra susikoncentravusi į jautrius produktus – mes nevežame aspirino tablečių, mes vežame labai jautrias priemones ir medžiagas.
Taip pat svarbus aspektas yra klinikinių tyrimų logistika – tai yra verslas, kuriame „World Courier“ yra palikusi didelį pėdsaką. Kitaip tariant, tai yra naujo junginio vystymas. Todėl nėra jokios staigmenos, kad mes esame įsitraukę ir į vakcinų skirstymą.
– Kaip žvelgiate į dabartinę situaciją – ar matote tai labiau kaip verslo galimybę, ar kaip prisidėjimą prie visuomenės gerovės? Iš medicininės pusės didžioji dalis darbo turbūt jau yra padaryta – turime kelias vakcinas, kurių veiksmingumas įrodytas, dabar svarbiausia didinti gamybos apimtis ir pristatyti vakcinas žmonėms.
– Norėčiau pasakyti, kad viena didžiausių darbuotojų motyvacijų tiek „AmerisourceBergen“ grupėje, tiek „World Courier“ yra būtent to, ką mes darome, tikslas – būti priekinėse medicinos skirstymo linijose. Tai galbūt skamba kiek beprotiškai, tačiau kompanijoje iš tikro turime daug veikla besididžiuojančių žmonių. Todėl tikrai mūsų darbe yra ir socialinės atsakomybės elementas.
Tačiau, be abejo, tai yra ir komercinė galimybė, ir iššūkis, nes apie paklausą turime gana mažai informacijos, kur ir kada galime siųsti kitą vakcinų siuntą. Tai yra kasdienė kova visiems tiekimo grandinės dalyviams.
Dažnai galima skaityti, kad gamintojai prižadėjo pristatyti tiek ir tiek vakcinų, bet po to be priežasties sustojo. Tačiau tiekimo grandinė yra labai sudėtinga – jei vos viena dalis silpna, tai turi didelę įtaką visai grandinei.
– Dažnai buvo galima girdėti, kad didžiausiai pandemijai per šimtmetį niekas nebuvo pasiruošęs, tačiau jūsų atveju tai turbūt nėra visiška tiesa? Galbūt negalėjote įsivaizduoti pandemijos masto, bet pasiruošimo darbus darėte?
– Teisingai. Galiu pasakyti, kad buvo labai daug darbo lapkritį ir gruodį, kad tam pasiruoštume, dėl to nėra jokių abejonių, bet iki dabar praktiškai neturėjome jokių problemų ir paskirstėme tiek vakcinų, kiek buvo įmanoma.
Vien sausį pristatėme tūkstančius vakcinų siuntų. Tikimės, kad vasarį-kovą šis skaičius padvigubės ar patrigubės. Tačiau iš tiesų daug vyriausybių nebuvo gerai pasiruošusios tokiam protrūkiui.
– Kalbant būtent apie COVID-19 vakcinas, ar galėtumėte papasakoti logistinį procesą, kaip ši vakcina nukeliauja nuo laboratorijos iki žmonių?
– Gaminant vakciną veikia keletas žaidėjų. Tai nėra viena kompanija – dabar galima skaityti naujienas, kad, pavyzdžiui, „AstraZeneca“ prižadėjo tam tikrą kiekį vakcinų ir dabar jų negali pristatyti. Tačiau yra daugybė kitų kontraktinių gamintojų.
Kai turime paruoštą galutinį produktą, paprastai jis nugabenamas į didesnius saugojimo centrus, jie yra įprastai didelės farmacijos įmonių saugyklos. Jei kalbame apie -70 Celsijaus temperatūrą „Pfizer“ vakcinoms, aišku, jums reikia didelių šaldytuvų saugyklų.
Iš šių farmacijos didmenininkų centrų vakcinos paskirstomos, mano žiniomis, iš anksto atrinktoms mažesnėms vaistinėms. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra 16 žemių, visos jos turi atskirus modelius, kaip tai daroma. Tuo metu Norvegijoje viskas centralizuota.
Iš mažesnių laikymo centrų vakcinos keliauja į vakcinacijos centrus arba slaugymo namus. Kiekvieną rytą gauname užsakymus iš įvairių vakcinacijos centrų, kad jiems kitą dieną ar po kelių dienų reikia atgabenti tiek ir tiek vakcinų. Tačiau dabar, kai rinkoje vis dar turime vakcinų trūkumą, logistikos paslaugas teikiančios įmonės turi vakcinavimo centrams pasakyti, kad mes turime tik tiek vakcinų.
Ką paprastai tuomet daro vakcinacijos centrai? Jie organizuoja individualų pristatymą į, pavyzdžiui, slaugos namus arba ligonines. Mes kai kuriose šalyse siunčiame savo vairuotojus, kur jie iš vietinio saugojimo centro keliauja į vakcinacijos centrus.
– Vakcinų logistinė grandinė atrodo gana ilga ir komplikuota. Tačiau, pavyzdžiui, kai „AstraZeneca“ sakė negalinti įvykdyti įsipareigojimų ir pristatyti pažadėto vakcinų kiekio, Europos valstybių lyderiai dažnai kaltino būtent „AstraZeneca“. Nekalbant konkrečiai apie šį atvejį, tokios situacijos ne visada gali būti paties gamintojo kaltė?
– Teisingai. Ką galiu pasidalinti – turime paslaugą, kurią vadiname kritinių produktų logistika. Mes gauname prašymus, kad per labai trumpą laiką turime pristatyti siuntą, nes gamyklai kažkas baigiasi. Pavyzdžiui, gana neseniai turėjome prašymą pristatyti daugiau lipidų, kurie reikalingi gaminant vakcinas.
Lipidų gamintojas buvo Jungtinėje Karalystėje, todėl dėl „Brexit“ jiems buvo didelis iššūkis – per maždaug 48 valandas pristatyti lipidus į gamybos vietą žemyninėje Europoje, kitaip jiems pritrūks vaistų. Trumpiau – per 24 valandas – suorganizavome užsakomąjį skrydį iš Jungtinės Karalystės į Europą, sutvarkant visus muitinės reikalus.
– „AmerisourceBergen“ ir „World Courier“ paslaugų centrai Vilniuje yra atsakingi už globalų vakcinų paskirstymą. Kokį vaidmenį centrai Lietuvoje atlieka skirstant COVID-19 vakcinas?
– Kontrolės bokštas Lietuvoje veikia transportuojant galutinį produktą, o ne gamybos tiekimo grandinėje, nes tai jau yra labiau masinis paskirstymas. Kasdien reikia gabenti daugybę siuntinių, todėl tam reikia tam tikro centralizuoto darbo.
Tuomet yra užsakymų valdymas, užklausų siuntimas operacijas atliekantiems žmonėms įvairiose šalyse, užsakymų vykdymo pradžia, informacija, kada vairuotojai paima siuntas, tai yra dar viena žinutė, kuri keliauja į kontrolės bokštą. Jie, be abejo, taip pat stebi vakcinų transportavimą į galutinį tašką.
Mes dažnai dirbame su GPS ar GSM duomenų registruotuvais. Jie stebi temperatūrą ir, be abejo, žinome vietą, kurioje yra vairuotojas. Tuomet vakcinacijos centruose seselė ar vaistininkas, kuris yra ten, patvirtina gavę siuntą ir vairuotojas perduoda informaciją į mūsų platformą. Tai yra momentas, kai mūsų kontrolės bokštas turi „paleisti“ produktą – patvirtinti temperatūrą. Tada seselė ar vaistininkas gali suleisti vakciną.
– Į Lietuvą jau atvyko nemažai COVID-19 vakcinų siuntų, tiek iš „Pfizer“, „Moderna“, gavome pirmąsias siuntas ir iš „AstraZeneca“. Ar „World Courier“ vaidino vienokį ar kitokį vaidmenį gabenant visas į Lietuvą atkeliavusias vakcinų siuntas?
– Mano žiniomis, mes į Lietuvą gabename ne viską, tačiau veikiame aktyviai ir bendradarbiaujame su „Armila“ ir skirstome iš „Armilos“ į atskiras vietas Lietuvoje. Su jais dirbame transportuodami „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinas, nes jie yra mūsų pagrindiniai partneriai.
– Minėjote, kad „World Courier“ specializuojasi gabenant medicininę įrangą, kūno mėginius – dalykus, kuriuos transportuoti yra sunku. Kalbant, pavyzdžiui, apie „Pfizer“ vakcinas, kurios transportuojamos -70 Celsijaus temperatūroje – ar turėjote ankstesnės patirties gabenant produktus tokiose žemose temperatūrose?
– Tai yra mūsų kasdienė duona pastaruosius 30 metų. Yra paprastas paaiškinimas – „World Courier“ yra klinikinių tyrimų logistikos rinkos lyderė. Kuomet vystai naują junginį ir pereini į pirmą, antrą ar trečią tyrimų fazę, tai yra naujas junginys, ir jeigu turi naują junginį, informacijos apie jo stabilumą yra sąlyginai mažai.
Paraleliai su kiekvienu klinikiniu tyrimu yra daromi stabilumo duomenų testai, siekiant išsiaiškinti, kokia temperatūra geriausia ir kiek ilgai junginys yra stabilus. Todėl paskutinius 30 metų „World Courier“ tobulino specifinius pakavimo sprendimus tokiems itin jautriems produktams.
Kalbant būtent apie „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną, -70 temperatūroje produktus transportavome ne vienerius metus. Iššūkis šioje situacijoje buvo ir dar tebėra – operacijos dydis, nes apimtys padidėjo dramatiškai. Taip pat buvo iššūkis dėl laikymo įrenginių, jų tiekėjai padidino gamybą ir viskas dabar veikia pakankamai neblogai.
– Ar visame pasaulyje daugiausiai gabenate „Pfizer“ vakcinas, kurioms reikia žemiausios temperatūros?
– Taip, gabename „Pfizer“ vakcinas kitose šalyse, ne tik Lietuvoje. Bet mes taip pat skirstome kitas vakcinas, vėlgi, priklauso nuo to, ką nusprendžia pačios valstybės. Pavyzdžiui, Kanadoje bendradarbiaujame su „FedEx“. Kartais nesu tikras, ar valstybių valdžios tai supranta – nėra tokios logistikos įmonės pasaulyje, kuri sugebėtų šią situaciją valdyti viena.
Atsakant į klausimą – mes gabename ir kitas vakcinas.
– Praėjusių metų pavasarį, vasaros pradžioje jau žinojote, kad dalyvausite COVID-19 vakcinų transportavime. Kaip „World Courier“ įsitraukė į vakcinų logistiką? Ar jūs skambinate vyriausybėmis ir sakote, jog galite tai daryti, ar jos jums skambina?
– Kurį laiką tikrai buvo labai sunku įsitraukti į pokalbius su vyriausybėmis. Turiu daug patirties šioje srityje. Kaip mes darėme – mes numatėme, kad įsitrauksime, nes žinojome, jog tai bus kompleksinė operacija. Įprastai klasikiniai logistikos paslaugų teikėjai transportuoja normalias vakcinas. Tačiau situacija pavasarį buvo tokia, jog buvo aišku, kad įprasti logistikos paslaugų teikėjai negalės padaryti to, ko reikia.
Kas buvo sunku mums, mūsų partneriams ir konkurentams – suvokti paklausą. Kalbėjome su Pasaulio sveikatos organizacijos koordinatoriumi, su įvairiomis vyriausybėmis ir t.t. Vienose valstybėse pokalbiai buvo sėkmingi, kitose – mažiau.
Pavyzdžiui, Vokietijoje viena valdžios institucija nusprendė, kad vakcinas galima gabenti paprastais šaltkrepšiais. Be abejo, jiems nepavyko. Turėjome pavyzdžių kitose valstybėse, kur buvo didelė paklausa ir šalys dėl kažkokių priežasčių, galbūt dėl to, kad specializuoti logistikos paslaugų teikėjai buvo per brangūs, nusprendė transportavimą patikėti mažesnėms kompanijoms iš visiškai kitų sektorių.
Turbūt vienintelė sąsaja, kurią rado vyriausybės – tos kompanijos turėjo patirties gabenant produktus žemoje temperatūroje. Tačiau gabenti bananą ir gabenti vakciną yra visiškai skirtingi dalykai.
