Nors verslas ir visuomenė džiugiai priėmė pastaruosius Vyriausybės sprendimus dėl parduotuvių veiklos draudimų atlaisvinimo, pasirodė daug skirtingų viešų vertinimų, kaip atitinkamos draudimų išlygos turėtų būti taikomos.

„Veiklos ribojimai dėl pandemijos yra nustatomi ir keičiami Vyriausybės nutarimu. Todėl būtent nutarimo turinys apibrėžia, kokia veikla ir kokiomis sąlygomis yra galima“, – pabrėžia teisės firmos „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas.

2020 m. vasario 10 d. priimtame Vyriausybės nutarime dėl karantino paskelbimo aiškiai numatoma, kad draudimas veikti netaikomas parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. metrų.

Į šį plotą įeina prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, taip pat ir matavimosi kabinos. Tačiau neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, sanitarinių patalpų plotas.

Nurodytos parduotuvės gali veikti, jeigu turi tiesioginį įėjimą iš lauko klientams arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai.

„Nei nurodytas Vyriausybės nutarimas, nei kiti teisės aktai nenumato papildomų ribojimų, kaip prekybos plotas turi būti įrengiamas, atskiriamas nuo kitų patalpų – sandėlių, administracinių ar kitų.

Todėl iš teisinės pusės nėra pagrindo drausti parduotuvių veiklą, kurios užtikrina ne didesnį nei 300 kv. m prekybos plotą ir turi atskirą įėjimą klientams“, – teigia L.Lukošiūnas.

Teisės aktai, anot advokato L.Lukošiūno, nenustato pareigos atitinkamą prekybos plotą nuo kitų patalpų atskirti mūro, gipso kartono ar kitokiomis specialiomis priemonėmis.

Tinkamomis priemonėmis turėtų būti laikomos tos, kurios prekybos plotą atskiria ir leidžia užtikrinti nurodyto ploto reikalavimų laikymąsi.

Kaip tvirtina L.Lukošiūnas, teisės normos turi būti aiškinamos protingai ir nekeičiant jų esmės: „Negalima aiškinti teisės normos taip, kad būtų paneigta jos esmė ar būtų kuriama nauja taisyklė, kurios nėra numatyta pačioje teisės normoje.“

Pasisakymai dėl niekur neįtvirtinto siaurinamojo aiškinimo, kuris yra palankus vieniems prekybininkams, bet nepalankus kitiems, kelia klausimų ne tik dėl teisės aiškinimo principų pažeidimo.

Kyla klausimų ir dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo.

Anot L.Lukošiūno, vieni verslo subjektai atsiduria akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje, nors prekių asortimentas gali visiškai sutapti, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėse, kurių plotai neribojami, yra gausiai prekiaujama įvairiomis ne maisto prekėmis, o ne maisto prekių parduotuvės negali prekiauti dėl ploto ribojimų siaurinamojo aiškinimo.

„Svarbu, kad visuomenės sveikatos požiūriu nėra jokių įrodymų, kad prekybos ploto atskyrimas, išskyrimas iš didesnio bendro ploto kelia didesnę rizika dėl Covid-19 viruso plitimo.

Jeigu atskyrimo sienos nėra „aklinos“, oro cirkuliacija vyksta net didesniame nei 300 kv. m prekybos plote, kas neturėtų būti vertinama kaip neigiamas veiksnys.

Belieka tikėtis, kad valdžios atstovai ir priimtų draudimų išlygų taikymo priežiūrą vykdantys pareigūnai veiks griežtai pagal teisės aktus ir nesiims neproporcingų bei neteisėtų veiksmų, dėl kurių vėliau valstybei gali tekti atlyginti žalą“, – sako advokatas L. Lukošiūnas.