Per pandemiją šalyje išaugus nedarbui, būtina stiprinti jo draudimo sistemą, efektyvinti Užimtumo tarnybos veiklą bei dalį investicijų skirti nedarbo mažinimui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.

„Visų pirma, prezidento nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą. Nes tai yra pirmoji finansinė pagalvė, kuri galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie neteko darbo per pandemiją.

Šiuo metu tik 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna nedarbo išmoką“, – po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene sakė S.Krėpšta.

„Tai yra tikrai labai mažas procentas. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, išmoką gauna apie 60 proc. darbą praradusių žmonių“, – pridūrė jis.

S.Krėpšta pabrėžė, kad ypač opi yra jaunimo nedarbo problema – ji siekia beveik 20 proc, o tyrimai rodo, kad jaunimas labiausiai nukentėjo nuo pandemijos.

Kitose šalyse netekęs darbo jaunimas gauna papildomas išmokas, nors ir turi mažesnį darbo stažą nei likę darbo rinkos dalyviai.

Pasak S.Krėpštos, Europos Vadovų Taryboje pavyko suderėti papildomas investicijas į šalies ekonomiką. Ir nors jas pirmiausia būtina panaudoti siekiant žalinimo ir skaitmeninimo tikslų, vis dėlto jas reikia pasitelkti ir mažinant jaunimo bei vyresnių žmonių nedarbą.

Pasak jo, Lietuvos nedarbo rodikliai, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, suprastėjo.

„Per praėjusius metus, pandemijos laikotarpiu, nedarbo lygis Lietuvoje gruodžio mėnesį pasiekė beveik 10 proc. ir tai yra daug daugiau, nei būta prieš metus.

Šiuo atžvilgiu blogąja prasme atsiliekame nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio, nors prieš pandemiją nedarbo lygis Lietuvoje buvo šiek tiek mažesnis negu vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – sakė S.Krėpšta.

Aptariant Užimtumo tarnybos veiklos gerinimą, prezidentas ir ministrė sutarė, kad čia reikia įdiegti vieno langelio principą.

„Šiuo metu tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taiko daug įvairių pagalbos priemonių, tačiau turbūt neturime tokio vieno langelio, į kurį pagalbos galėtų kreiptis įmonės“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Pasak patarėjo, kitose šalyse netekęs darbo jaunimas gauna papildomas išmokas, nors ir turi mažesnį darbo stažą nei likę darbo rinkos dalyviai.

„Kalbant apie naujų darbų vietų kūrimą, kalbėta, kad Europos atsigavimo fondo lėšos taip pat galėtų būti labai taikliai nutaikytos į naujų darbo vietų kūrimą“, – sakė patarėjas.

Pasak S. Krėpštos, reikia pasitelkti europines lėšas ir mažinant jaunimo bei vyresnių žmonių nedarbą.

Lietuvos nedarbo rodikliai, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, suprastėjo.

„Per praėjusius metus, pandemijos laikotarpiu, nedarbo lygis Lietuvoje gruodžio mėnesį pasiekė beveik 10 proc. ir tai yra ženkliai daugiau, nei turėjome prieš metus. Šiuo atžvilgiu blogąja prasme atsiliekame nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio, nors prieš pandemiją nedarbo lygis Lietuvoje buvo šiek tiek mažesnis negu vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – sakė S. Krėpšta.

Aptariant Užimtumo tarnybos veiklos gerinimą, prezidentas ir ministrė sutarė, kad čia reikia įdiegti vieno langelio principą.

„Šiuo metu tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taiko daug įvairių pagalbos priemonių, tačiau turbūt neturime vieno langelio, kur įmonė galėtų kreiptis“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Jis priminė, kad prezidentas Seimui yra pateikęs Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą, kuri pagelbėtų neįgaliųjų padėtį netekus darbo.

Užimtumo tarnybos duomenimis, oficialus nedarbas vasario pradžioje pasiekė naują rekordą – 16,4 proc., darbo ieškojo 282 tūkst. darbo žmonių.