Vis dėlto daugelis vadovų sutiktų, kad tokios priemonės duoda trumpalaikį rezultatą, o kaip užtikrinti darbuotojų įsitraukimą ilgalaikėje perspektyvoje?
Personalo atrankos įmonės „People Link“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė išskiria tris dažniausiai darbdavių naudojamų motyvavimo priemonių grupes. Tai finansinis paskatinimas, siejamas su darbuotojų darbo rezultatais, darbuotojų lojalumo stiprinimas investuojant į tokius dalykus kaip papildomas sveikatos draudimas, pensijų fondai ir pan. Trečiąją grupę sudaro priemonės, skirtos geros atmosferos darbinėje aplinkoje kūrimui, profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso išlaikymui.
„Pastebime, kad patys darbuotojai vis dažniau tikisi įvairių papildomų verčių ir darbo pokalbiuose jau dažniausiai klausia ne tik apie atlyginimą ir priedus, bet ir apie papildomas vertes, tokias kaip sveikatos draudimas ir kitos“, – sako J.Lemešiūtė.
Žinoma, kiekvienas žmogus turi savitų poreikių, tad tos pačios motyvacinės priemonės nebus visiems vienodai svarbios, tačiau esminiai principai aktualūs visiems. O tyrimai rodo, kad didžiausią vertę kuria ir užsidegimą ne tik gerai atlikti paskirtą užduotį, bet ir norą siekti daugiau, labiausiai skatina vidinė motyvacija, tad būtent į ją krypsta šiuolaikinių vadovų dėmesys.
„Leading science“ išskiria 3 pagrindinius vidinę darbuotojų motyvaciją skatinančius veiksnius. Tai prasmingi komandos ir vadovo santykiai, leidžiantys dažnai ir atvirai bendrauti, savarankiškumo ir pasitikėjimo rodymas darbuotojams bei darbuotojų stipriųjų pusių ir užduočių, kurios jam patikimos, suderinimas. Su tuo sutinka ir Lietuvos įmonių vadovai.
„Naujos kartos vadovai kiekviename komandos naryje bando įžvelgti neišnaudotą potencialą, surasti jam tinkamiausias užduotis, kad žmogus atsiskleistų ir jaustųsi darbe gerai, nes tik tokiu būdu pasiekiama norimų rezultatų. Kiekvienas gali turėti puikių idėjų, kurios turi būti išgirstos, kitu atveju tu kaip vadovas lieki tik su ta informacija, kurią valdai ir apriboji save nuo galimybės sužinoti kažką naujo“, – įsitikinusi vienos didžiausių buhalterines paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje „BNM Finance“ vadovė Simona Matiukienė.
Jos teigimu, nepriklausomai nuo organizacijos dydžio, kiekvienas darbuotojas joje turi jaustis reikšmingas ir suprasti savo įtaką.
Darbuotojai – partneriai, o ne pavaldiniai
Pasakodama apie įmonėje taikomas motyvacines priemones, S.Matiukienė pažymi, kad skirtingų kartų atstovams aktualūs skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, jaunesniems kolegoms svarbu išbandyti save kuo platesnėse profesinėse veiklose, galimybė kilti karjeros laiptais įmonės viduje, vyresnieji vertina stabilumą, galimybę skirti daugiau laiko savo hobiams, artimiesiems ir pan.
Tačiau kaip svarbiausią ir darbuotojams aktualiausią aspektą S.Matiukienė išskiria įmonėje taikomą partnersytės modelį.
„Vietoj tradicinio darbdavio-darbuotojo santykių modelio dirbame partnerystės principu, t.y. kuriame partnerių, kurie dalinasi nauda ir atsakomybėmis, santykius. Kiekvienas darbuotojas gauna pajamų dalį nuo klientui išrašytos sąskaitos. Tai reiškia, jog pritraukti ir išlaikyti mūsų darbu patenkintus klientus yra visų darbuotojų atsakomybė, tiesiogiai lemianti ir finansinį atlygį. Tokiu būdu ne tik sukuriamas visuotinis sąmoningumas, bet ir mažinama administracinio darbo planuojant ir valdant darbuotojų laiką, stengiantis užtikrinti kuo didesnį produktyvumą“, – sako įmonės vadovė.
Jai pritaria ir J.Lemešiūtė. Pasak jos, tokia motyvacinė sistema taikoma retai, ji padeda kurti didesnį darbuotojų įsitraukimą ir skatinti savininkiškumą, kas ir nulemia didesnį darbuotojų rezultatyvumą. „People Link“ atlikto tyrimo duomenimis, rezultatyviausi darbuotojai iš kitų išsiskiria būtent savininkiškumu.
Maža darbuotojų kaita – vienas pagrindinių rodiklių, iliustruojančių, kad organizacijai pavyksta išlaikyti motyvuotus darbuotojus.
Prioritetas – asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas
Kaip dar vieną svarbią aplinkybę, lemiančią darbuotojų pasitenkinimą savo profesine veikla, įmonės vadovė įvardija asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą. O tyrimai rodo, jog tūkstanmečio kartai priklausiantiems darbuotojams, kurių šiuo metu rinkoje yra daugiausia, asmeninio ir profesinio gyvenimo harmonija yra ypač svarbus ir motyvuojantis veiksnys.
Nenuostabu, nes spartėjat darbo ir gyvenimo tempams, viešojoje erdvėje vis dažniau prabylama ir apie perdegimo sindromą, o pasaulio sveikatos organizacija perdegimą yra įtraukusi į tarptautinių ligų klasifikatorių. Psichologai sutinka, jog siekiant neperdegti ir išvengti sveikatos sutrikimų būtina gyvenime siekti pusiausvyros ir atitinkamai susidėlioti prioritetus.
