Sausį šalis priėmė pandemijos įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikiami nauji įgaliojimai stabdyti koronaviruso plitimą.
Švedija, kitaip nei dauguma kitų Europos šalių, nebuvo paskelbusi karantino ir su pandemija kovojo daugiausia neprievartinėmis priemonėmis, nors tokia strategija sulaukė kontroversiškų vertinimų.
Visgi nuo lapkričio šalis ėmė palaipsniui griežtinti prevencines priemones. Be kita ko, buvo uždrausta po 20 val. prekiauti alkoholiu ir viešose vietose burtis didesnėms nei aštuonių asmenų grupėms.
Taip pat buvo įvesti apribojimai lankytojų skaičiui sporto centruose, baseinuose ir prekybos centruose, o viešajame transporte piko metu rekomenduota dėvėti kaukes.
Anksčiau vyriausybė ėmėsi parengiamųjų žingsnių vadovaujantis pandemijos įstatymu uždaryti prekybos centrus, jei iškils tokia būtinybė. Tačiau dabar ruošiamasi uždaryti ir visus prekybos bei paslaugų centrus, tokius kaip sporto klubai, kirpyklos, kavinės ir restoranai.
„Jei susirgimų skaičius drastiškai augs, vyriausybei teks uždaryti kai kurias įmones“, – rašoma ministrų kabineto išplatintame pareiškime.
„Šiandien neskelbsime apie uždarymus, tačiau ruošiamės pasinaudoti ta pandemijos įstatymo dalimi“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren.
„Šiuo metu nemanome, jog tai būtina, tačiau, suprantama, nelauksime, kol bus per vėlu“, – sakė ji.
Švedija, turinti 10,3 mln. gyventojų, nuo pandemijos nukentėjo gerokai smarkiau nei jos šiaurinės kaimynės. Antradienį pranešta, kad nuo pandemijos pradžios šalyje nustatyta iš viso 617 869 koronavirusinės infekcijos atvejai, 12 487 žmonės nuo šios ligos mirė.
Nuo gruodžio vidurio kasdien nustatomų naujų COVID-19 atvejų skaičius mažėjo, tačiau pastaruoju metu atvejų mažėjimo tempas sulėtėjo, be to, sveikatos apsaugos pareigūnai nerimauja, kad greitai šaliai gali smogti trečia pandemijos banga.
