Valstybė už praeityje didžiausios kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos bei dar trijų smulkesnių bankrutavusių unijų paskolų portfelį galėjo tikėtis mažiausiai 30 milijonų eurų.
Bet po keistų viražų, kuriuos palaimino ir pagrindinė kreditorė – Aurelijos Mažintienės vadovaujama valstybinė įmonė Indėlių ir investicijų draudimo fondas, buvo gauti vos 8 milijonai.
Maža to, už šito skandalingo pirkimo tarpininkavimą finansiniais nusikaltimais praeityje apkaltinto veikėjo įmonei buvo atseikėti dar 400 tūkst. eurų. Kas kaltas, kad itin pigiai buvo parduotas 4 unijų paskolų portfelis, dabar aiškinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Nors paskolos buvo parduotos dar 2018 metais, tyrėjai dėl galimo turto iššvaistymo ikiteisminį tyrimą pradėjo tik pernai.
Manoma, kad informacija apie pusiau slapta įvykdytą sandorį pareigūnus pasiekė tiktai po to, kai tarpusavyje susipyko bankroto administratorius ir A.Mažintienė.
Pirkti norėjo ir bankas
Pirmoji iš šių 4 kredito unijų buvo uždaryta Nacionalinė kredito unija – 2012 metų gruodį Lietuvos banko sprendimu nutraukta jos veikla. Vos po kelių mėnesių veiklą nutraukė „Švyturio“ taupomoji kasa ir „Laikinosios sostinės kreditas“.
2014 metų sausį žlugo ir banku pretendavusi tapti didžiausia šalyje unija – Vilniaus taupomoji kasa. Paskelbus šių unijų bankrotą teismas Lietuvos banko siūlymu jų administratoriumi paskyrė bendrovę „Verslo konsultantai“.
2016 m. bankroto administratorius paskelbė viešas bankrutavusių unijų paskolų portfelio varžytynes. Pradinė kaina buvo 59 milijonai eurų, o potencialūs pirkėjai kviečiami sumokėti 10 procentų pradinę įmoką, kuri leistų susipažinti su paskolomis.
Tačiau dėl nežinomų priežasčių po varžytynių jokie sandoriai nebuvo sudaryti. Dar po metų pasklido kalbos, kad minėtą paskolų portfelį už 30 milijonų eurų ketina įsigyti Šiaulių bankas.
Šias kalbas dar sustiprino banko per biržą pateiktas įpareigojantis pasiūlymas įsigyti paskolas. Šiaulių banko atstovai tuomet komentavo, kad ketina įsigyti veiksnių ir iš dalies veiksnių būsto paskolų portfelį.
Tačiau sutartis su banku nebuvo pasirašyta.
Nutarė samdyti tarpininką
2017 metais „Verslo konsultantai“ po neviešų derybų surado dar vieną pirkėją, kuris sutiko už paskolas sumokėti 10 milijonų eurų. Tačiau ir tąkart parduoti portfelio nepavyko – kalbama, kad tam pasipriešino pagrindinio unijų kreditoriaus – valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimo fondo vadovė A.Mažintienė.
Esą tuomet ji apkaltino bankroto administratorių nesugebant parduoti paskolų portfelio ir pasiūlė samdyti tarpininką, kuriam turėtų būti suteikta teisė rengti pardavimą ir atstovauti kreditoriams.
Šiuo tarpininku buvo pasirinkta Šarūno Skyriaus bendrovė „M and A Baltics LT“, dabar besivadinanti „Superia“.
Pasirašant sutartį su tarpininku niekam neužkliuvo, jog Š.Skyrius 2014 metais Estijoje buvo teisiamas. Lietuvis su dar trimis estais agitavo turtingus verslininkus investuoti į nekilnojamąjį turtą Azerbaidžane.
Iš patiklių investuotojų, tarp kurių buvo Lietuvos banko, SEB banko departamentų vadovai, būsimas Seimo narys ir kiti žinomi žmonės, buvo surinkta apie 12 milijonų eurų. Tačiau tuomet paaiškėjo, kad jokių žadėtų sklypų prie Kaspijos jūros nėra, o pinigai iššvaistyti.
Estijos Harju apygardos teismas Š.Skyrių pripažino kaltu ir nuteisė 2,3 metų laisvės atėmimu. Taip pat buvo priteistas ir milijoninis civilinis ieškinys, jo turtas areštuotas. Tačiau dėl suėjusios senaties lietuvis nuo bausmės buvo atleistas.
Portfelio nutarė neskaidyti
Gavusi teisę parduoti paskolų portfelį Š.Skyriaus įmonė greitai surengė neviešas varžytynes.
Nors jau tuomet buvo žinoma, kad daug efektyviau yra atskirti geras ir blogas paskolas ir jas pardavinėti atskirai, buvo nutarta potencialiems pirkėjams pasiūlyti viską kartu – 95 mln. eurų nominaliosios vertės paskolų paketą. Oficialiai buvo skelbiama, kad visos jos – neveiksnios.
Tačiau iš tiesų maždaug pusė jų buvo užtikrintos likvidžiu nekilnojamuoju turtu, skolininkai tvarkingai mokėjo įmokas.
2018 m. kovą visuomenė buvo kukliai informuota, jog paskolų portfelį nupirko bendrovė „Easy Debt Service (EDS)“.
Pirkimo kaina – 8,141 mln. eurų – tuo metu nebuvo skelbiama. Nebuvo atskleista ir tai, kad 400 tūkstančių eurų – vadinamąjį sėkmės mokestį už esą pelningai parduotą portfelį – bankrutavusios unijos pervedė Š.Skyriaus įmonei.
Žurnalistams pradėjus klausinėti, kiek sumokėjo už paskolas, varžytynes laimėjusios bendrovės EDS vienas savininkų Tomas Svidinskas trumpai prasitarė, kad tokio tipo portfeliai perkami mokant 15 procentų jų nominaliosios vertės.
Tiesa, tuomet verslininkas neatskleidė, kad 15 proc. mokama už vadinamąsias blogas paskolas. Gerų paskolų portfelių varžytynes organizavę kitų bankrutavusių unijų administratoriai sugebėdavo gauti 70–80 proc. jų vertės.
Antai bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“ nemokumo administratorius Gintautas Vaškelis tokių paskolų portfelį pardavė net už nominalią kainą.
Kaltino vieni kitus
Galbūt Vilniaus taupomosios kasos ir kitų trijų unijų paskolų portfelio pardavimą visi būtų pamiršę, jei ne netikėtai tarp „Verslo konsultantų“ ir A.Mažintienės įsiplieskęs ginčas.
Nežinia ko tarpusavyje nepasidalijo didžiausio kreditoriaus vadovė ir bankroto administratorius, tačiau netrukus po paskolų portfelio varžytynių tarpusavyje ėmė svaidytis žaibais.
Pagrindinis kreditorius atsisakydavo tvirtinti daugelį bankroto administratoriaus patirtų išlaidų.
Išimtis paprastai buvo daroma tiktai sėkmės mokesčiui, kuris atiteko tarpininkui už parduotą portfelį.
Ginčai persimetė ir į teismus. A.Mažintienės vadovaujamas Indėlių ir investicijų draudimo fondas pareiškė nebepasitikintis „Verslo konsultantais“ ir pareikalavo, kad administratorius būtų pakeistas. Pagrindinis argumentas – esą jis su atsakovais ėmė sudarinėti taikos sutartis ir už simbolinę kainą atsisakydavo įspūdingų ieškinių.
„Verslo konsultantai“ bandė pagrįsti, kad, užuot metų metus bylinėjusis, mokėjus įspūdingus honorarus advokatams ir popieriuje prisiteisus milžiniškas sumas, geriau iš nemokių skolininkų gauti nors ir mažesnius, bet realius pinigus.
Teismai stojo valstybinei įmonei atstovaujančios A.Mažintienės pusėn – „Verslo konsultantai“ prarado teisę administruoti minėtas 4 kredito unijas.
Tačiau ir „Verslo konsultantai“ neliko skolingi – jie taip pat pateikė kelis ieškinius, kuriuose įrodinėjo, jog A.Mažintienės vadovaujama įmonė piktybiškai vilkina bankroto procesą ir daro žalą valstybei.
Gresia griežta bausmė
Tos kovos įkarštyje ant FNTT tyrėjų stalo atsirado ir informacija apie skandalingai parduotą 95 milijonų eurų nominalios vertės 4 unijų paskolų portfelį. Tik tuomet paaiškėjo, kad jis pirkėjui atiteko vos už 8,57 proc. nominalios paskolų vertės.
Dėl galimo svetimo turto iššvaistymo pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnį pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jei pareigūnams pavyktų nustatyti kaltus asmenis, jiems grėstų laisvės atėmimas iki 7 metų.
FNTT atsisakė pateikti informaciją, ar šioje byloje jau yra pareikšti įtarimai, taip pat neatskleidė, ar tiriamas epizodas, už ką Š.Skyriaus įmonei buvo sumokėti 400 tūkstančių eurų. „Norėdami nepakenkti tyrimui, nieko nekomentuosime“, – teigiama oficialiame atsakyme.
Burnas užčiaupė ir kiti skandalingų varžytynių dalyviai.
A.Mažintienė teigė, kad, pagal įstatymą, bankroto procesą gali komentuoti tik jo administratorius. Bet tylėjo bendrovės „Verslo konsultantai“ direktorius Romualdas Gogelis.
„Seni laikai, neturiu ką pasakyti“, – teigė R.Gogelis. Komentarų apie keistas varžytynes nepateikė ir tarpininku buvęs Š.Skyrius.
