Pasaulio ekonomikos forumas burbulą finansų rinkose laiko vieną iš dešimties didžiausių rizikų vidutinio laikotarpio – 3-5 metų – perspektyvoje.
2021-ųjų Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje „Global Risk Survey“ galinčių sprogti akcijų rinkų burbulų grėsmę įvardijo daugiau nei 53 proc. apklaustųjų. Apžvalgoje ši grėsmė – pati didžiausia. Tik po jos įvardintas IT infrastruktūros griuvimas ir kainų nestabilumas.
Ko bijo investiciniai bankai?
„Citi“ analitikai investuotojams pranešė, kad akcijos gali pabrangti 50-100 proc., tačiau pridūrė, kad niekam nepataria tuo žaisti. Kiek anksčiau britų investuotojas milijardierius Jeremy Granthamas pranešė, kad akcijų rinkose pučiasi „milžiniškas burbulas“, o naujojo JAV prezidento Joe Bideno administracijos veiksmai jį išpūs dar labiau, kol galiausiai ištiks neišvengiamas krachas.
Interviu „Bloomberg“ jis pasakė, kad dar yra kelios savaitės sandoriams sudaryti, po to seks įspūdingas akcijų augimas, o po jo, kaip visuomet, stiprus krytis.
„Kai pasiekiate šį superentuziazmo lygį, burbulas visuomet, be išimčių, per kelis mėnesius, o ne metus sprogsta“, – kalbėjo investuotojas.
„Goldman Sachs“ į tai, kas vyksta, žiūri optimistiškiau – banko analitikai numano esant burbulą, tačiau tik atskirose akcijose, todėl tai neturėtų paveikti visos rinkos. „Goldman Sachs“ analitikams rūpestį kelia vadinamosios SPAC – kompanijos, kurios atvedamos į biržą tik tam, kad po to susilietų su kuria nors kita. Galiausiai taip tampama vieša įmone – kitaip tariant, tai daug paprastesnis būdas išplatinti IPO.
Nuo 2020 m. akcijas biržose pardavė 226 SPAC, surinkusios 16 mlrd. JAV dolerių.
„Goldman Sachs“ analitikai su nerimu stebi nuostolingų kompanijų akcijų augimą. Pagrindinis banko strategas akcijų klausimais Davidas Kostinas klientus įspėjo, kad investuotojų elgsena sutampa su ta, kuri būdinga formuojantis burbului, vis dėlto, banko specialisto manymu, jis nekelia sisteminio pavojaus.
Pavojingos viršūnės
Daugelis akcijų pasiekusios savo istorinius maksimumus.
„Kompanijų įverčiai beprotiški. Pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų tinklą valdančios bendrovės „GameStop“ akcijos dar neseniai kainavo 15-20 JAV dolerių ir apie ją niekas nežinojo, o po to už jos akciją nebuvo pagailėta 300 JAV dolerių. Tai – labai didelė rizika. Šis burbulas ims leistis, nes taip būti tiesiog negali“, – samprotavo Rusijos investicinio banko „Renaissance Capital“ vykdomasis direktorius Maksimas Orlovskis. Kaip paaiškėjo, jis buvo teisus.
Konkrečiai „GameStop“ akcijų kainą išaugino socialinio tinklo „Reddit“ vartotojai. Lapkričio pabaigoje vienas grupės „Wall Street Bets“ narys parašė, kad ribotos rizikos fondai įsitikinę, jog „Gamestop“ verslas miršta. „Reddit“ vartotojai čia pat pareiškė, kad pradeda supirkti „GameStop“ vertybinius popierius. Galiausiai akcijos pabrango.
Augimas kol kas atrodo tvarus
„Akcijų indeksai sėkmingai stiebiasi aukštyn – ilgoje distancijoje pandemijos sukeltas šokas praeitų metų vasario-kovo mėnesiais liko užmarštyje, o investuotojai džiaugiasi augančiomis aktyvų vertėmis. Verta paminėti, jog daug investuotojų praeitų metų pradžioje manė, jog rinka yra perkaitusi, tad nemažai pinigų laukė tinkamos progos įsilieti į rinką.
Būtent pratrūkusi pandemija šią progą ir sukūrė, iš dalies todėl matėme tokį staigų indeksų verčių atšokimą. Itin svarbų vaidmenį vaidina skatinamoji centrinių bankų politika – pigūs pinigai nuolatos liejami į rinką“, – situaciją komentavo Šiaulių banko Investicinių paslaugų grupės vadovas Domas Klimavičius.
Anot jo, investuotojų itin mylimos bendrovės, lanksčiausiai prisitaikiusios arba beveik nepaliestos pandemijos. Portfeliuose dominuoja technologijų sektoriaus įmonės. Tačiau ne visos verslo šakos džiaugiasi augimu. Itin nukentėjo turizmo ir pramogų sektoriaus bendrovės, kurioms, jei pavyks išgyventi pajamų badą, žadamas vertės šuolis akcijų rinkose.
Kaip teigė D.Klimavičius, kol kas pasaulio akcijų rinkų augimas atrodo gana tvarus – skatinančioji centrinių bankų politika, lengviau prognozuojamas politinis žemėlapis dėl naujai išrinkto JAV prezidento, popandeminiai lūkesčiai palaiko optimistines nuotaikas.
Visada ateina netikėtai
„Nerimą kelia augančios infliacijos požymiai. Investuotojams verta atkreipti dėmesį į JAV Federalinių Rezervų Banko skolinimosi kainą – jai augant, mažėja akcijų patrauklumas.
Akcijų kainos nėra burbulo teritorijoje, tačiau nereiškia, jog esame apsaugoti nuo dar vienos rinkų griūties. Ją nuspėti nepavyks, nes ji visada ateina netikėtai“, – portalui lrytas.lt sakė pašnekovas.
Eduardas Petrulis, SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyr. finansų analitikas, taip pat įspėja – turto kainų, tarp jų ir akcijų, burbulus labai sunku numatyti.
„Klausimas, ar akcijos yra per brangios, gana intensyviai svarstomas jau keletą metų – rinkos dalyviai jį kelti praėjo dar gerokai pieš 2021-ųjų akcijų kainų ralį, kurio metų indeksai ne kartą atsidūrė istorinėse aukštumose.
Pagrindinė to priežastis – santykinai aukšti akcijų kainų įverčiai, gerokai viršijantys istorinius vidurkius.
Ypač tai pasakytina apie technologijų sektorių – po stulbinamo 43,6 proc. kilimo 2020-aisiais vidutinis NASDAQ indeksą sudarančių bendrovių kainos ir kitų metų pelno santykis šiuo metu viršija 34.
Investuotojams susidariusi situacija kelia asociacijas su taip vadinamuoju 2000 metų dot.com burbulu“, – portalui lrytas.lt sakė E.Petrulis.
Anot jo, viena pagrindinių įspūdingo akcijų kainų kilimo priežasčių yra centrinių bankų vykdoma pinigų politika. Kovodami su chroniškai žema infliacija, dauguma pasaulio centrinių bankų iki rekordinių žemumų sumažino palūkanų normas ir vykdė turto supirkimo programas, kurias dar labiau išplėtė smogus koronaviruso krizei.
Atsiradus likvidumo pertekliui, investuotojai dalį lėšų nukreipė į akcijų rinką.
„Gerokai smukę įvairių turto klasių pajamingumai tapo akcijų kainų kilimo priežastimi (šis reiškinys įvardijamas trumpiniu TINA – angl. there is no alternative). Prie technologijų sektoriaus kompanijų akcijų brangimo prisidėjo ir bendra rinkoje įsitvirtinusi nuomonė, kad koronavirusas gerokai pakeitė ekonomikos funkcionavimo modelį ir padarė jį labiau orientuotą į socialinės distancijos išlaikymą, kas yra palanku šių bendrovių verslo modeliams).
Nors, žiūrint istoriškai, akcijų rinka yra brangi, sakyti, kad pribrendo laikas didelei kainų korekcijai, yra per anksti. Ekonomikai laipsniškai atsigaunat po koronaviruso pandemijos, 2021-aisiais turėtų gerokai sparčiai atsigauti ir biržoje listinguojamų kompanijų pelnai (tikimasi 25 proc. augimo), o esant geriems finansiniams rezultatams, akcijų kainų kritimas yra itin retas reiškinys“, – aiškino E.Petrulis.
Vis dėlto pašnekovas pabrėžia – reikėtų turėti omeny, kad šiuo atveju remiamasi prielaida, jog vakcinacijos nuo COVID-19 tempas bus gana spartus, ir galiausiai bus panaikinta dauguma įvestų apribojimų, šiuo metu stabdančių ekonominę veiklą.
Įmanoma rimta korekcija
Jei gana optimistiniai lūkesčiai dėl kovos su pandemija neišsipildytų (pavyzdžiui, dėl naujos skiepams atsparios viruso atmainos), labai tikėtina, kad rinkos dalyviai staigiai perkainotų akcijas, ir įvyktų rimta kainų korekciją. Akcijų rinkos nuosmukį galėtų lemti ir staigiai pakilusios palūkanų normos, jeigu, pavyzdžiui, dėl užsitęsusio infliacijos šuolio centriniai bankai būtų priversti staigiai sugriežtinti pinigų politiką.
Pašnekovas prognozuoja – didelio akcijų rinkos nuosmukio pasekmės, tikėtina, atsilieptų ir visai ekonomikai: poveikis yra abipusis – dažnai lėtėjanti ekonomika tampa akcijų rinkos kritimo priežastimi. Krentant akcijų ar kitų turto klasių kainoms, mažėja gyventojų, investavusių į akcijas, turtas, kas paprastai lemia vartojimo smukimą.
Pagyvėjimas Baltijos biržoje
Baltijos akcijų biržoje taip pat jaučiamas pagyvėjimas – vis daugiau gyventojų pradeda rimčiau domėtis savo finansais bei auginti santaupas, jas įdarbinant, o ne paliekant pūti indėliuose.
„Kai kurių įmonių santykiniai įverčiai jau atrodo kiek perspausti, tačiau, lyginant su Vakarais, dauguma mūsų biržoje prekiaujamų įmonių vertinamos santykinai pigiai. Tačiau tai visiškai nereiškia, jog esame ramiame užutėkyje. Nuvilnijus dar vienam šokui finansų rinkose, jis užkabins ir mūsų rinkas“, – prognozuoja D.Klimavičius.
Didžiausios rizikos artimiausiu metu – per ilgai užsitęsęs karantinas, stipriai išauginsiantis valstybių skolas bei nustekensiantis smulkųjį ir vidutinį verslą; centrinių bankų skubotas fiskalinio ir monetarinio stimulo mažinimas; infliacijos šuolis, mažinsiantis perkamąją galią bei priversiantis įmones perdėlioti savo investicinius planus.
