„Forbes“ duomenimis, dešimt turtingiausių Rusijos žmonių pernai savo turtus paaugino dar 33 mlrd. dolerių (daugiau nei 27 mlrd. eurų).
O sparčiausiai pinigų maišą kimšosi būtent 54 metų S.Kerimovas – jo valdomo turto vertė išaugo nuo 9,35 mlrd. iki 20,91 mlrd. dolerių (atitinkamai 7,7 ir 17,2 mlrd. eurų).
Tapo agresyviu investuotoju
S.Kerimovas anaiptol negimė turtuolių šeimoje – jo tėvai buvo eiliniai tarnautojai. Jaunystėje jis išsiskyrė laimėjimais sporto srityje ir aukso medaliu baigė mokyklą.
Vėliau jis baigė ekonomikos studijas ir karo pramonės kompleksui priklausančioje gamykloje „Eltav“ pakilo iki ekonomikos direktoriaus pareigų. Tačiau pirmuosius milijonus uždirbo persikėlęs į Maskvą, kai ėmėsi prekiauti naftos produktais.
Anot žurnalo „Forbes“, S.Kerimovas buvo vienas agresyviausių investuotojų ir niekada nesibodėdavo bet kokiais būdais perimti įmones.
Po SSRS žlugimo taip elgtis buvo pavojinga, tačiau jam pasisekė.
Tais laikas Rusijoje suklestėjo oligarchai: Vladimiras Potaninas tapo vario ir aliuminio baronu, Olegas Deripaska – aliuminio magnatu, Aleksejus Mordavovas ir Vladimiras Lisinas – plieno, o Michailas Chodorkovskis, Vagitas Alekperovas ir Romanas Abramovičius – naftos karaliais.
O S.Kerimovas apsisprendė tapti profesionaliu investuotoju. Jis sugebėjo susitarti su „Sberbank“ vadovais dėl milžiniško kredito limito, už tuos pinigus pirko brangstančias „Sberbank“ akcijas, jas užstatinėjo, o gavęs naujų finansinių injekcijų graibstė jau „Gazprom“ akcijas, kurių kaina irgi sparčiai kilo į viršų.
Vos per porą metų jis susikrovė 15 mlrd. dolerių (12,33 mlrd. eurų), tačiau nesustojo.
Pavyzdžiui, supirkinėdavo sklypus aplink Maskvą, paskelbdavo, kad čia bus statomi elitiniai rajonai, o vėliau tris ar keturis kartus brangiau parduodavo nekilnojamojo turto plėtotojams.
Per krizę nudegė nagus
Konkurentai jam pavydėjo, tačiau patys vengė taip rizikuoti, nes akcijos juk gali ir atpigti, o sumanyti projektai – įstrigti.
Taip nutiko 2008-aisiais, kai S.Kerimovas metėsi supirkinėti Vakarų kompanijų – „Volvo“, BP, „Deutsche Telekom“, „Boeing“, „Morgan Stanley“, „Royal Bank of Scotland“ ir kitų akcijų.
Menkai patyręs rusas neįžvelgė artėjančios finansų krizės požymių, todėl, analitikų vertinimu, jos metu neteko maždaug 20 mlrd. dolerių (16,45 mlrd. eurų).
Teko viską pradėti iš naujo, o dabar jis – vėl vienas turtingiausių Rusijos žmonių. Tiesa, oficialiai – tikras vidutiniokas.
Dagestanui atstovaujantis Federalinio Susirinkimo narys S.Kerimovas privalo pateikti pajamų deklaraciją Mokesčių inspekcijai. Pagal ją, pernai jo atlyginimas siekė 32 mln. rublių (350 tūkst. eurų), nekilnojamojo turto – jokio, išskyrus 38 kvadratinių metrų butą, kuriame neva gyvena jo žmona ir trys vaikai.
Užtat žiniasklaidoje skelbiamos jam priklausančių jachtų „Ice“ ir „Millenium“ nuotraukos – abu šie laivai kainuoja 158 mln. dolerių (130 mln. eurų). Turi jis ir porą asmeninių lėktuvų, kurių kiekvienas vertinamas 50 mln. dolerių (per 41 mln. eurų).
O kai S.Kerimovas panoro pranokti R.Abramovičių futbolo srityje, į Machačkalos „Anži“ komandą per keturis sezonus sukišo 234 mln. dolerių (192 mln. eurų), pasikvietęs į ją kamerūnietį Samuelį Eto’o, brazilą Robertą Carlosą bei trenerį iš Olandijos Guusą Hiddinką.
Verslininką gynė Kremlius
2017 metais Prancūzijos prokuratūra jį apkaltino mokesčių vengimu perkant vilą Antibuose už daugiau nei 200 mln. dolerių (164,5 mln. eurų), taip pat neteisėtu grynųjų pinigų įvežimu. O jų vertė siekė net iki 750 mln. dolerių (617 mln. eurų).
Tada jo ginti stojo ne tik tuometis Rusijos generalinis prokuroras Jurijus Čiaika, bet ir šalies prezidento Vladimiro Putino balsu vadinamas Dmitrijus Peskovas.
Galbūt dėl to, kad šis milijardierius dosnus visiems, kurie jam naudingi.
„Suleimanas dažnai kartoja, kad turi daug pinigų ir lengvai su jais skiriasi. Jis ypač dosnus tiems, kuriems jų labiau reikia“, – taip apie verslininką pasakojo vienas jo bičiulių.
Meilužėms pinigų negaili
S.Kerimovas laiko save musulmonu, nors turi tik vieną žmoną ir tris vaikus.
Tiesa, vienpatyste jį apkaltinti būtų sunku, nes viešumoje turtuolis mėgsta pasirodyti su kuria nors iš Rusijos gražuolių.
Antai su televizijos žvaigžde Tina Kandelaki jis net pateko į avariją Nicoje, o nuo mirties abu išgelbėjo tik sportinio „Ferrari“ saugumo sistemos.
Susižavėjęs balerina Anastasija Voločkova S.Kerimovas tapo stambiausiu Maskvos Didžiojo teatro rėmėju. O vėliau šokėja pasidarė abortą ir papasakojo savo bute radusi slaptų kamerų ir garso įrašymo įrangos.
O dabartinė S.Kerimovo mylimoji aktorė Marija Petrenko pernai sugebėjo tapti tikrų 1,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto rūmų šalia Maskvos savininke, nors šioje teritorijoje aro kaina sukasi apie 30 mln. rublių (330 tūkst. eurų).
Suprantama, kad pinigų jai atseikėjo verslininkas, kuris pernai dar sykį įrodė turintis vos ne pranašo gyslelę, – įsigijo 77 procentus auksą išgaunančios įmonės „Polius“ akcijų.
Ir vargu ar gali būti sutapimas, kad tuomet buvo priimtas sprendimas padidinti Rusijos aukso atsargas, todėl šio metalo kaina pasistiebė 26 procentais, o „Polius“ akcijos pabrango net 112 proc. per metus. Taip sukaupti milijardus galima be didelio vargo.
