Įvairūs ribojimai, atsargų kaupimo ir logistikos problemos pasaulyje netrukus gali padaryti įtaką žemės ūkio produktų kainoms. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas „Žinių radijo“ laidoje aiškino, kad grūdų, miltinių produktų ir mėsos kainos kils jau šiemet.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Tomu Vėbra pasakojo, kaip grūdų kainos daro įtaką mėsos kainų kilimui. Pasak jo, nesinorėtų padidėjusių išlaidų naštos užkrauti ant pirkėjų pečių, tačiau dėl sudėtingos karantino situacijos gali tekti tai padaryti.

– Pone Povilauskai, ekonomistai stebi žemės produkcijos kainų indeksą. Jis pasaulyje didėja jau 8 mėn. Ką jis sako vartotojams?

– Jis sako, kad tam tikri maisto produktai mažmeninėje rinkoje artimiausiu metu gali tapti brangesni. 

Reikėtų pabrėžti, kad yra tų žemės ūkio produktų, kurie pabrangę, ir tų, kurie atpigę.

Bet jau tris mėnesius matome grūdinių kultūrų: kviečių, miežių, kukurūzų, taip pat sojos pupelių, palmių aliejaus, cukraus brangimą. Tų produktų kaina tarptautinėse rinkose yra smarkiai išaugusi ir, tikėtina, kad perdirbėjai ir prekybininkai, jei kainų augimas užsitęs, bandys galutines kainas permesti ir ant vartotojų pečių.

– Nepaisant to, kad daugelio žaliavų derlius buvo neblogas, kai kur net rekordinis, kviečių kainos biržoje yra labai aukštos. Derlius geras – kainos kyla. Kaip tai paaiškintumėte?

– Kviečių rinka yra išsibalansavusi nuo praėjusių metų pabaigos. Pasaulyje derlius yra padidėjęs, atsargos nėra kritusios. Kviečių kaina yra didžiausia nuo 2012 m. Bet tada derlius buvo prastas, atsargos mažėjo, todėl buvo akivaizdu, kodėl kainos didėjo. Dabar didelių kainų priežastis yra prekybinių srautų persiskirstymas ir koronaviruso įtaka.

Koronavirusas išgąsdino valstybes. Maisto tema tapo ypač jautri toms šalims, kurios importuoja maisto produktus arba žemės kultūros žaliavas. Valstybės suskubo didinti kviečių atsargas.

Kinija yra didžiausia šalis ir jos kukurūzų, kviečių, sojos pupelių pirkimo mastai buvo įspūdingi. O kai Kinija pradeda pirkti, tai ir visą rinką sujaukia. Pavyzdžiui, prancūzai kviečius visada eksportuodavo į Šiaurės Afriką, dabar tie kviečiai keliavo į Kiniją.

Pačioje Europos Sąjungoje (ES) derlius šiais metais buvo mažesnis. Eksportuotojų gretose šalys yra atsargesnės. Geriausias to pavyzdys – Rusija. Rusijos kviečių derlius buvo labai geras, turbūt – rekordinis. Bet jau vasario mėnesį rusai įvedė eksporto muitų tarifus, kurie artimiausiu metu tik didės.

Rusai stengiasi, kad iš šalies nebūtų viskas išvežta, nori pasilikti tam tikras atsargas ateičiai, nes negali žinoti, koks bus būsimas derlius. Jei ES ir Rusijoje derlius būtų mažesnis, geriau tokioje krizinėje situacijoje būti atsargesniems.

– Tai Kinija ir Rusija labiausiai išbalansavo šią rinką?

– Mūsų laimei, Lietuvoje derlius buvo geras. Dabar kviečių rinkai svarbu, kas vyksta Pietų pusrutulyje, nes pas mus žiema, o pas juos – vasara. Ten irgi yra problemų. Argentinoje derlius daug mažesnis, kita vertus, Australijoje jis – rekordinis.

Yra išsibalansavimas, grūdinių kultūrų kainos turėtų pradėti smukti, bet pažiūrėsime, nes artėja pavasaris, visų akys kryps į tai, kaip žieminiai pasėliai peržiemojo ir kaip prasidės pavasariniai Šiaurės pusrutulyje. Žiūrint istoriškai, jeigu viskas bus gerai, didelė galimybė, kad kainos pradės mažėti, bet šiuo metu kviečių kainos 15–20 proc. didesnes negu prieš metus.

– Pone Vėbra, kiek brangstantys grūdai turės įtakos jūsų gamybai? Ar galvijų augintojai bandys didesnes sąnaudas perkelti ant vartotojų pečių?

– Labai nesinorėtų to daryti. Mūsų skaičiavimais, dabartinės grūdų kainos gali turėti 3–5 proc. įtaką galutinei mėsos kainai, nes kiekvienas mėsinis galvijas per visą augimo ciklą, iki kol yra paskerdžiamas, suvartoja apie 700 kg grūdų.

– Pastaraisiais mėnesiais smarkiai smuko kiaulienos ir jautienos kainos. Sakoma, kad tam įtakos turėjo ir pandemija, ir apribota viešojo maitinimo sektoriaus veikla. Kiek tikėtina, kad metų pabaigoje matysime visai kitas mėsos kainas?

– Tai priklausys nuo pandemijos. Pavyzdžiui, jautienos daugiausia suvartoja maitinimo verslas, kuris dabar yra praktiškai sustabdytas. Tad sunku pasakyti. Viskas priklausys nuo to, ar situacija gerės, kada matysime atsidarančias viešojo matinimo įstaigas ir kokie bus poreikiai tiek vienose, tiek kitose rinkose.

– Kol kas nenorėtumėte įvardyti skaičiaus, kiek kainos kils?

– Sunku pasakyti, bet, jeigu atsižvelgtume tik į grūdų kainų įtaką, kainos kils 3–5 proc. O toliau viskas priklauso nuo politinių sprendimų, kurie gali kainą didinti.

– Kokių politinių sprendimų?

– Žaliasis kursas, ekologinių reikalavimų kėlimas, dyzelinio kuro lengvatų naikinimas, kitų mokestinių lengvatų peržiūrėjimas. Tai kelia nerimą mums. Mokestinių lengvatų peržiūrėjimas turėtų būti nukreiptas į tai, ką rekomenduoja Europos Komisija – kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines šalių narių viduje, naudojant PVM lengvatos maistui įvedimą.

Turime kaimynus lenkus, kurie už mus yra gerokai konkurencingesni, turintys 5 proc. PVM maistui, o mūsų PVM – 21 proc. Yra daug sprendimų, kuriuos būtų galima daryti šalies viduje, kurie neleistų kainoms kilti.

– Tai kol kas jums sunkiai sekasi konkuruoti su lenkiška produkcija?

– Be abejo, nelengva. Kainų dedamojoje 16 proc. skirtumas yra didelis. Kada bandoma konkuruoti turguose, kur prekiaujama lenkiška produkcija, tai ir šešėlis, ir mažesnis PVM daro įtaką. Tada vidaus rinkoje mums sunku konkuruoti tokiomis kainomis.

– Pone Povilauskai, ar reikėtų peržiūrėti PVM lengvatas?

– Manau, kad galima šitą sektorių skatinti kitais būdais ir ne tik PVM lengvata. PVM lengvata turi įtakos vidaus rinkai, eksportui įtakos neturi. Bet sutinku, kad šita problema aktuali ir galvijų augintojams, ir paukštininkystės sektoriams.

Mūsų kaimynė yra labai stipri, yra sutelkusi labai daug gamybos išteklių šiaurinėje dalyje. Jiems sekasi užkariauti Lietuvą. Tų problemų bus ir ateityje. Bet vis tiek turime turėti eksporto rinkas, jei norime didinti šitą sektorių.

Žaliasis kursas yra aktualus visai Europai, ne tik Lietuvai. Vienintelis pastebėjimas – derinant pozicijas su kitomis šalimis Lietuvai reikėtų pasižiūrėti, ar mūsų veiksmai nėra pertekliniai ir pernelyg skubūs. Dėl lengvatos dyzelinui, aš manau, kad dabartinė politika, kai skiriame litrus, o ne eurus, neskatina eiti prie taupesnio degalų naudojimo.

Skiriame, tarkime, 100 litrų hektarui. Tai gal skirkime tą sumą eurais, tarkime, 200 eurų hektarui? Tai skatintų labiau ieškoti mažesnių ir efektyvesnių transporto priemonių, dirbančių žemės ūkyje, ir tuos likusius pinigus kažkur investuoti.

Bet trumpuoju laikotarpiu labiausiai skaudės tarpinei grandžiai. Kaip minėjau, pašarai – grūdinės kultūros – yra brangstančios, o kadangi dėl koronaviruso vartojimas yra sumažėjęs, labai sunku perkelti kainą vartotojams. Visiems perdirbėjams tai yra skaudu. Palyginus praėjusių metų paskutinį ketvirtį su šių metų pirmo pusmečio rezultatais, matysime kritusį perdirbėjų sektoriaus pelningumą.

– O grūdų eksportuotojams visa tai išeis į naudą?

– Taip, jiems tai į naudą, nes kainos didėja jau nuo praėjusių metų vidurio. Aišku, didžioji dalis grūdų jau parduota ir daug jų jau išgabenta iš Lietuvos. Kai kas giriasi tuo, kai kas sako, kad tai negerai, bet šiuo metu Lietuva yra antra pagal dydį kviečių eksportuotoja į trečiąsias ES šalis. Nusileidžiame tik prancūzams.

Aš neprisimenu tokių laikų, kada Lietuva būtų iki tokios minutės antra pagal eksportą. Galime matyti, kad tiems ūkininkams, kurie verčiasi augalininkyste, grūdų augininimu, praėję metai buvo labai geri ir jų kišenės atsigavo.

– Grūdai brangsta. Kiek tikėtina, kad gamintojai viską perkels ant vartotojų pečių ir matysime didesnes duonos ir kitų gaminių kainas?

– Bus bandoma tai daryti, bet nereikėtų gąsdintis. Juodai duonai ar batonui grūdų kainos dedamoji yra 10–20 proc. Padidėjus grūdų kainai 15–20 proc., gauname 3–5 proc. grūdinių, miltinių produktų pabrangimą.

– Sumaištį į žemės ūkio produkcijos pasaulinę prekybą įnešė ir konteinerių krizė. Kas dabar ten vyksta, kodėl gabenimo jūra įkainiai stipriai išaugo?

– Yra nemažai žemės ūkio produktų, kurie keliauja konteineriais. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį tarptautinė prekyba sustojo dėl koronaviruso, o paskui staigiai pasileido. Dabar atsiranda butelio kaklelio efektas, kai konteinerių trūksta, jų kainos auga kelis kartus.

Kai kuriose šalyse žaliavų yra per akis, bet nėra taip lengva jas išvežti ir tai kainuoja. Tai išsispręs per du tris mėnesius. Bet tai irgi kelia savikainą tų, kurie importuoja, eksportuoja žaliavas.

– Žinome, kad nemažai pinigų bus skiriama gaivinti ekonomiką. Kiek tai turės įtakos kainoms?

– Nemažą įtaką turi karštieji spekuliaciniai pinigai. Finansų rinkose labai greitai užuodžiama, kas pradeda brangti, ir spekuliantai prie to prisideda. Tie pinigai greitai „suvaikšto“, bet greitai ir „išeina“, jeigu pamatoma, kad pradeda prastėti fundamentinė padėtis – pasiūla ir paklausa.

Manau, kad grūdinių kultūrų kainos kelių mėnesių bėgyje gali pradėti mažėti, nes trumpam laikotarpiui gali „išbėgti“ spekuliaciniai pinigai. Bet kalbant apie galutinę kainą vartotojui – tai užsitęs, nes, kviečių ar kitų grūdinių kultūrų kainos antrą metų pusmetį bus nemažos.

Turint omenyje, kad dabar maisto kainų infliacija Lietuvoje gruodį buvo lygi nuliui, iš esmės per metus kainos nepadidėjo. Panašiai buvo ir Europoje. O istorija moko, kad kainos yra svyruojančios, tad labai tikėtina, kad aktyvesnė maisto kainų infliacija pasimatys jau nuo balandžio ar gegužės.

Lietuvoje maisto kainų infliaciją pristabdo tai, kad maisto krepšelyje yra nemažai daržovių, o praeitų metų daržovių derlius Lietuvoje buvo geras, kalbant apie bulves, kopūstus, svogūnus. Dabar turime pigias daržoves.

Bet istorija rodo, kad po mažų kainų kiti metai dažniausiai būna didesnių kainų metai. Tad gali būti, kad, kai prasidės agurkų, pomidorų derlius, jie bus brangesni. Tai darys įtaką kainų infliacijai.

– Jeigu kils kainos, kils ir mūsų algos?

– Algos kils, bet, aišku, maisto infliacija yra mažesnė negu algų augimas šalyje.