„Įsivaizduokite – vienas tarp 22 kvadratų! Užeikit, aptarnausim kuo puikiausiai“, – kalba Panevėžio centriniame turguje avalyne prekiaujantis Egidijus.
Jis kaip ir tūkstančiai kitų šalies prekybininkų jau tikėjosi kitą savaitę pradėti darbą. Lentynos pilnos žieminių batų, o parduoti jų dviem mėnesiams uždarius prekyvietes dėl karantino taip ir nebuvo galimybės.
„Dar gal parduotume, jeigu antradienį leistų dirbti, o taip viskas – kitam sezonui sudėti pinigai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo turguje prekiaujantis Egidijus.
Vyras sako nesuprantantis, kodėl mažoms krautuvėlėms, turinčioms įėjimą iš lauko, bus galima atverti duris, o prekiaujantiems turguje – ne. Kiekviena prekybos vieta paviljone turi įėjimą iš lauko, nuo kitų prekeivių skiria pertvaros, o plotas siekia nuo 20 iki dvidešimt kelių kvadratinių metrų.
„Pažiūrėkit, kas maximose dedasi – žmonės badosi vieni su kitais, o mes kartais į dieną turime tik 5-3 klientus, aštuonis daugiausia. Du mėnesiai su 257 eurais, antros išmokos dar negavome – įsivaizduokite, du mėnesius už tokią sumą“, – pasakojo vyras.
Prekeiviai pasityčiojimu vadina Vyriausybės parengtą tvarką, kad paviljonuose prekiauti negalima, o štai pasistačius palapinę ar stalą lauke – jau gali.
Pramoninėmis prekėmis prekiaujantys žmonės sako jau buvo įsigiję verslo liudijimus, o liko, kaip patys sako, su ubago terba.
„Jie eina prie to, kad didieji centrai – tegu prekiauja, o mažieji – tegu žlunga“, – piktinosi turguje prekiaujanti Vilma.
Vien Panevėžyje kitą savaitę į darbus negalės grįžti keli šimtai prekeivių, apie 2 tūkst. tokių yra Gariūnų turgavietėje, tūkstančiai ir kituose Lietuvos miestuose.
Prekyviečių ir turgaviečių asociacija sėdėti rankų sudėjusi neketina – ruošia ieškinius prieš valstybę. Vienas bus vartotojų, kitas – Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių.
„Manome, kad buvo pažeistas konkurencijos įstatymas, kuriame yra aiškiai įtvirtinti lygios ir teisingos konkurencijos principai. Esmė – sukurti precedentą, kad smulkusis verslas nebebūtų ignoruojamas ir mes būtume kviečiami prie bendro stalo deryboms, kad būtume girdimi“, – kalbėjo Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius.
Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas ir leidus nuo pirmadienio atsidaryti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko, bei grožio paslaugų teikėjams, šių sričių specialistai išsitirti dėl koronaviruso neskuba. Nors testai nėra privalomi, savivaldybės turi užtikrinti tam tikras testavimo apimtis. Tačiau kol kas norintys išsitirti registruojasi vangiai.
„Matome didelę bėdą, nes jeigu bus daug besimptomių atvejų arba žmonės su mažais simptomais pradės virusą nešioti, turėsime vėl didelį susirgimų kiekį ir iš esmės turėsime trečiąją bangą, – prognozavo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. -
Aš gan pesimistiškai vertinu šitą klausimą, manau, kad tas testavimas nieko per daug nesudomins ir susirgimų vėl didės“.
Nuo ketvirtadienio registruotis tyrimui gali prekybos, grožio ir sporto paslaugų specialistai, taip pat šias veiklas vykdantys įmonių darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su klientais.
Skaičiuojama, kad apie 100 tūkst. žmonių realiai nuo pirmadienio galėtų grįžti į darbus.
