Stropuoliai iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarsi penki vilkai vieną avį užsipuolė riešutų kremus gaminančią įmonėlę „Sviestas sviestuotas“.
Koks čia gali būti sviestas, jei iš riešutų? Negalima! Nes tai yra vartotojų klaidinimas. Koks skirtumas, kad tie vartotojai kažkodėl nesiskundžia? Gal savo teisių neišmano, o mes tai tikrai geriau žinome įstatymus ir reglamentus.
Atėjo eilė ir vaikiškų tyrelių gamintojams iš įmonės „Straikas“. Morka negali per daug matyti, serbentas – skleisti C energijos, o burokėlis – švaistytis geležine stiprybe. Negi nesuvokia tie gamintojai, kad daržoves ir uogas šmaikščiai pavadinę galaktikos išdykėliais tiesiog plauna pirkėjams smegenines?
Fantazija neapdovanoti valdininkai vardija, kiek ir kokių teiginių reikia pašalinti, kokią informaciją pataisyti, kad tik vartotojai, kuriems niekas iki šiol nekliuvo, nebūtų maustomi.
Pirmyn, dar laukia nearti dirvonai! Ar gali būti sausainiai „Arbatiniai“, jei jų sudėtyje nei žaliosios, nei juodosios, anei melisų arbatos nė padujų? Ko neuždraudus? Negi saldainiuose „Kregždutė“ yra bent šmotelis kregždienos? Ne. Kregždžių lizdų, kurie kai kuriose šalyse laikomi delikatesu, irgi nėra. Būtina keisti pavadinimą!
Kas melžia kokosus, jei parduotuvėse apstu jų pieno? Kas paskerdė gaspadorių ir iš jo pagamino dešrą? Kaip galima iš nykštukų padaryti sūrelius? Šieno ravėtojams ir pernykščio sniego ieškotojams darbo bus metų metams.
Sakote, verslą reikia ginti, o ne jam nurodinėti? Manote, kad galima lietuviškus žodžius vartoti perkeltine prasme? Tuomet esate tiesiog suklaidinti vartotojai, kuriuos į tiesos kelią gali atvesti tik akylųjų inspektorių rankose atsidūrę paragrafų, reglamentų ir direktyvų bizūnai.
