„Ko bijau ir kas jau vyksta, kad mes išpūsime turto kainų burbulus, nes matome, kas vyksta su bitkoino kaina, kas vyksta su nekilnojamojo turto (NT) kainomis, akcijų kainomis. „K“ formos atsigavimas toliau ryškės ir ne tik realios ekonomikos pjūvyje, bet ir tarp finansų rinkų ir tų sektorių, į kuriuos galima investuoti pinigus. Čia yra vienas didesnių iššūkių“, – pristatydamas ekonomikos prognozes, teigė jis.
Ž.Mauricas pažymėjo, kad būtina apsaugoti ekonomiką nuo išbalansavimo.
„Dabar jau nesu labai optimistiškai nusiteikęs, kad palūkanos bus labai žemos labai ilgą laiką. Nes rankinį stabdymą centriniai bankai kažkada turės bent jau komunikuoti pradėti, nes kitu atveju galime dar labiau išbalansuoti ekonomiką negu kad ją būtų išbalansavusi pandemija. Ir tai ypač pradės matytis kitų metų antroje pusėje“, – tikino jis.
Visgi ekonomistas pabrėžė, kad „šie metai yra galimybių metai Lietuvai“.
„Gausime beprecedentę ES paramą, esame tikrai geroje startinėje pozicijoje kalbant apie ekonomikos tikrai nežymų susitraukimą ir, jei nepadarysime esminių klaidų, mes turime tikrai labai didelį potencialą augimui“, – teigė jis.
„Artimiausi 2–3 metai gali būti dar vienu Lietuvos aukso amžiumi“, – pridūrė Ž.Mauricas.
Tačiau, anot ekonomisto, tebesitęsiantys karantino ribojimai tolina ekonominio atsigavimo perspektyvas bei didina neigiamų šalutinių karantino poveikių rizikas, iš kurių didžiausios yra šešėlinės ekonomikos augimas, galima emigracijos banga bei sparčiau nei kitose regiono šalyse augantis biudžeto deficitas.
Visgi jei karantino ribojimai bus atšaukti kovo mėnesį, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2021 metais turėtų būti teigiamas. Tačiau, karantino ribojimams užsitęsus, neatmestina ir recesijos tikimybė.
Ž.Maurico teigimu, puikų Lietuvos ekonomikos pasirodymą 2020 metais lėmė tiek po pavasarinio karantino sparčiai atsigavęs vidaus vartojimas („V“ raidės formos atsigavimas), tiek darni eksporto plėtra. Be to, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, priešingai nei buvo baimintasi, išvengė nuosmukio.
Kaip skelbia „Luminor“, Lietuva šios krizės metu taip pat išvengė emigracijos bangos, o dėl išaugusios imigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius – pirmą kartą nuo 1990 metų – išaugo. Teigiami pokyčiai stebėti ir darbo rinkoje: darbo užmokesčio augimas nelėtino apsukų ir siekė dviženklius skaičius, o užimtųjų skaičius sumažėjo tik nežymiai.
„Praėjusių metų pavasarį Europos Komisija prognozavo, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis 2020 metais sieks 7,9 proc. ir bus didesnis nei ES vidurkis. Tačiau pesimistinės prognozės nepasitvirtino – ES ekonomika smuko 6,4 proc., o Lietuvos – vos 1,3 proc.“, – sakė Ž.Mauricas.
Tačiau jis perspėja, kad praėjusių metų „V“ raidės formos spartaus atsigavimo scenarijus nebūtinai gali pasikartoti šiais metais. Prognozuojama, kad, karantiną atšaukus kovo mėnesį, Lietuvos BVP augimas būtų teigiamas ir siektų 1,8 proc. Tuo metu karantiną pratęsus iki gegužės mėnesio, tikėtina, kad patirtume 1,7 proc. nuosmukį. Pesimistiškiausio scenarijaus atveju, darant prielaidą, kad vienokie ar kitokie karantino ribojimai ar vyraujantis neapibrėžtumas išliktų iki liepos mėnesio, ekonomika galėtų smukti ir iki 8 proc.
Ž.Mauricas atkreipė dėmesį, kad yra grėsmė, jog karantino metu į šešėlį laikinai pasitraukęs smulkusis verslas gali likti jame ir karantinui pasibaigus, o tai ilgam išaugintų šešėlinės ekonomikos dalį Lietuvoje. Ribotos galimybės įsidarbinti laisvalaikio paslaugų sektoriuje gali paskatinti jaunimo emigraciją.
Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos biudžeto deficitas dar pernai buvo išskirtinai didelis dėl priešrinkiminio išlaidavimo, o šiais metais jis didėja dėl itin griežto ir ilgo karantino. Sparčiau nei kitose regiono šalyse augantis valstybės biudžeto deficitas ir valstybės skola gali atgaivinti „diržų veržimosi“ naratyvą, kuris lemtų prastėjančius gyventojų ir verslo lūkesčius.
