Vidaus reikalų ministrė, VESK komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė akcentavo, kad atlaisvinimai verslui bus vykdomi ne savivaldybių, o nacionaliniu lygiu.
„Paprastai tariant, jeigu mes kalbėsime apie tam tikrus atlaisvinimus, kaip pavyzdžiui, prekybos arba paslaugų, tai pirmiausiai tai turime padaryti nacionaliniu lygmeniu. Nepradėti nuo to, kad pirmiausiai tai bus taikoma savivaldybėms, o po to nacionaliniu lygmeniu, nes tai sukurtų tam tikrus traukos centrus ir sukeltų rimtų problemų“, – taip pat akcentavo ji.
Visgi ministrė nedetalizavo plane numatytų konkrečių karantino atlaisvinimo priemonių ir neatskleidė, kada jas būtų planuojama pradėti taikyti.
„Mano žiniomis, šiandien turėtų būti svarstomas karantino atlaisvinimo planas ir, matyt, Vyriausybė priims sprendimą vienokį ar kitokį.
O kalbant apie konkrečius dalykus, aš noriu pažymėti, kad tai yra palikta spręsti Vyriausybei: kas yra susiję su prekyba ir paslaugomis, dėl konkrečių sąlygų, dėl konkrečių aplinkybių, kaip tai turėtų būti organizuojama. Tą turės padaryti Vyriausybė posėdžio metu“, – sakė ji.
Ministrė taip pat teigė, kad kas savaitę, o kartais ir dažniau VESK posėdžiuose vertinama epidemiologinė situacija ir bus siūlomos konkrečios karantino atlaisvinimo priemonės.
Pirmiausia – smulkusis verslas
Pasak prezidento patarėjo Simonos Krėpštos, šiuo metu smulkusis verslas „sugeria pagrindinį karantino smūgį“, todėl švelninant karantino ribojimus pirmiausia turėtų būti atidaromi būtent smulkiausieji verslai.
„Prezidento nuomone, dabartinė pandeminė situacija jau leidžia ieškoti kelių ir sričių, kad karantinas būtų saugiai švelninamas tam tikram smulkiajam verslui.
Švelninimas turi būti pamatuotas. Turime kitose šalyse gerų pavyzdžių, kai pirmiausia atidaromos smulkios, mažos parduotuvėlės, nustatant maksimalius ploto reikalavimus, žmonių skaičių, apsaugą, ir tikrai nedaromas atlaisvinimas dideliems, masiniams prekybos centrams. Taip sugebama išvengti užsikrėtimų „atšokimo“, – teigė jis.
Anot S. Krėpštos, ilgas karantinas neproporcingai smarkiai pažeidžia būtent smulkųjį verslą.
„Prezidento nuomone, dėl paveiktų sričių tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse labiausiai nuo pandemijos nukenčia smulkesni verslai ir verslininkai.
Tai rodo ir faktinė padėtis, ir akademiniai tyrimai: ilgas karantinas neproporcingai pažeidžia būtent šį segmentą, todėl būtina ieškoti būdų veikti šiam segmentui saugiai, saugiai, išvengiant papildomų užsikrėtimo bangų. Čia kalba eina apie smulkiąją prekybą, grožio industriją ir panašias veiklas“, – teigė prezidento patarėjas.
Anot jo, jau praėjusią savaitę ekspertai pasiūlė būdus, kaip būtų galima saugiai įvesti karantino švelninimus – laikantis aukštų saugumo reikalavimų jau leista veikti slidinėjimo centrams. Tad Lietuva, diskutuojant su ekspertais bei stebint „kitų šalių gerąją praktiką“, pasak S. Krėpštos, galėtų bent iš dalies leisti atnaujinti veiklą smulkiajam verslui, mažoms parduotuvėms.
„Pavyzdžiui, su įėjimu iš lauko, nustatant tam tikrus ploto reikalavimus, tiek ir dėvint labai aukšto lygmens apsaugos priemones, teikiant grožio paslaugas – užtikrinant galbūt maksimalią trukmę (...). Tų būdų reikia ieškoti“, – sakė jis.
Vyriausybė dar pastarąją savaitę turėjo apsispręsti dėl kirpyklų ir ne maisto prekių parduotuvių atidarymo, tačiau galiausiai nuspręsta šį klausimą atidėti.
