Klaipėdoje kreditus už užstatą teikusios bendrovės direktorius teismui aiškinsis dėl galimai pasisavintų per 90 tūkst. eurų, dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tokiu Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimu buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdos mieste kreditus už užstatą teikiančios bendrovės direktorius sugalvojo būdą pasipelnyti ir į savo sukurtą nusikalstamos veiklos schemą įtraukė tris įmones.

Sugalvojęs pagudrauti su buhalterine apskaita, direktorius su anksčiau tarpininkavimo paslaugas teikusios bendrovės direktore susitarė, kad ši išrašys sąskaitas faktūras ir grynųjų pinigų priėmimo kvitus už paslaugas, kurios, kaip įtaria pareigūnai, nebuvo suteiktos. Už tokį susitarimą direktorė galimai gaudavo atlygį, kurio dydis priklausydavo nuo sąskaitoje įrašytos sumos.

Šias, tikėtina, netikras sąskaitas ir kvitus įmonės galimai įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, o finansinę machinaciją sumanęs direktorius sąskaitose nurodytas sumas iš įmonės lėšų grynaisiais pinigais pasiimdavo sau. Įtariama, kad minėtasis direktorius, padedant tarpininkavimo paslaugas teikusios bendrovės direktorei, tokia pačia schema veikė ir įmonėje, kuriai vadovavo anksčiau.

Pareigūnai skaičiuoja, kad taip direktorius per daugiau nei trejus metus galėjo pasisavinti per 90 tūkst. eurų. Valstybei nesumokėta pelno mokesčio suma siekia 15 tūkst. eurų.

Įtarimai pareikšti dviem asmenims. Byla perduota teismui.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už mokesčių vengimą, kai suma viršija 100 minimalių gyvenimo lygių, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų, tiek pat daugiausiai gali būti skiriama ir už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą.