Tereikėjo nedaug – įrašo socialiniuose tinkluose, kurį, atsišaudydama į tikrintojų veiksmus, patalpino kūdikiams maistą gaminanti įmonė „Straikas“. Šis įrašas sukėlė audrą ne tik feisbuke, bet ir Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT).

Ši tarnyba su maisto gamintojais seniai kryžiuoja ietis dėl produktų ženklinimo. Mat jai nepatinka, kad bendrovė savo gaminiams sugalvoja neįprastų pavadinimų, esą, klaidinančių vartotojus. Jai įsikišus, ant pakuočių neliko nei „kosminės košės“ pavadinimo, nei teiginio „pasaka, kaip gardu“. Tačiau abipusių priekaištų vis dar apstu. 

Pasidalino įrašu

Šis neseniai, vasario 2-ąją, „Straiko“ feisbuke patalpintas įrašas neliko nepastebėtas.

„Pastaraisiais mėnesiais mes, kaip ir kai kurie kiti nedideli lietuviško maisto gamintojai, susiduriame su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) keliamais biurokratiniais trukdžiais, tačiau neketiname pasiduoti! Kaip galbūt dalis jūsų žino, gaminame ne tik ekologišką beržų sulą „Sip Sap“, bet ir lietuvišką maistą kūdikiams „Marmaluzi“.

Tikrintojams užkliuvo mūsų žaismingu pasakų stiliumi pateikiama informacija apie „Marmaluzi“ galaktiką. Jie nori uždrausti pasakiškas mintis, pavyzdžiui, apie serbentus, kurie skleidžia planetoms C energiją, o geležinę stiprybę turinčio burokėlio planetų išsidėstymas trapuko žemėje jiems, žinokit, yra nepriimtinas.

Taip pat tikrintojams kliūva, jog savo svetainėje Lietuvoje renkamą sulą vadiname 100 proc. natūralia“.

Tokiu įrašu įmonė pasidalino sulaukusi dar vieno VMVT iššūkio: sausio 19 d. ji gavo eilinį raštą, kuriuo buvo pranešta apie patikrinimą vienoje prekybos vietų, kurioje buvo nutraukta prekyba sula. 

Įžvelgė piktavališkumą

„VMVT mūsų įmonės prašo pateikti įrodymus, kad sula yra ekologiška, taip pat jos pirkimo dokumentų.

Nesunku suprasti, kad sulos mes neperkame, o ją gauname iš beržų, – rašoma „Straiko“ feisbuke. – Ekologiškus produktus sertifikuojančios įstaigos „Ekoagros“ interneto svetainėje sertifikatai skelbiami viešai, jų paieškos langelis yra matomiausioje vietoje.

Be to, šie sulos ekologiškumą patvirtinantys sertifikatai ne kartą buvo pateikti VMVT įvairių patikrinimų metu.

Keisti ir pasikartojantys biurokratiniai trukdžiai mums kelia įtarimų, kad taip siekiama ne apsaugoti vartotojus nuo klaidinimo, o VMVT tiesiog sąmoningai kenkia nedidelei lietuviškai įmonei, kuri sugeba susilaukti vis didesnio pripažinimo“, – taip socialiniuose tinkluose savo poziciją išsakė įmonė.

Susakė, kas blogai

Visa tai, tikėtina, neprasprūdo pro VMVT akis. Jos teigimu, dar 2020 metais atliktų patikrų metu tarnyba buvo nustačiusi, kad įmonės maisto produktų aprašymuose vartojami draudžiami teiginiai. 

Anot VMVT, juose buvo užsimenama apie žmogaus ligas ir profilaktines produktų savybes, pavyzdžiui, „itin tolygus ir užtikrintas įsisavinimas, naudojant ožkų pieną ir jo produktus“, „viena iš profilaktikos priemonių nuo kūdikių/mažų vaikų viduriukų užkietėjimo“.

„Be to, įmonės maisto produktų aprašymuose vartojami griežtai ribojami teiginiai apie maistingumą ir sveikumą, kuriuos leidžiama naudoti tik laikantis teisės aktuose nustatytų specialiųjų sąlygų“, – argumentavo VMVT.

Pavyzdžiui, apie maisto produktų sveikumą rašoma, kad „šios sultys – puikus energijos šaltinis, jose gausu geležies, kuri skatina hemoglobino gamybą organizme, kalio, vitamino B6“.

Taip pat – apie maistingumą, pavyzdžiui, „turtinga vitaminų, antioksidantų ir mineralinių medžiagų, skatinanti virškinimą“.

Taigi, anot VMVT pranešimo, iš viso patikrinimo metu nustatyta pažeidimų 60 skirtingų produktų pavadinimuose ar jų pristatyme naudojamuose teiginiuose ir reklamoje.

Puolimas – prasta gynyba

„Nesiveliame į kovą ir nieko nekaltiname, – portalui lrytas.lt aiškino bendrovės „Straikas“ vadovas Gintaras Didžiokas. – Juk vis dar nėra baigta Reklamos įstatymo pažeidimo byla, pradėta pernai.

Gavome tuos 60 VMVT priekaištų, viską paaiškinome tarnybai. Bet ji niekaip nereagavo į mūsų argumentus, ir viską perdavė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Taigi mes dabar laukiame, ką ji pasakys.

Dabartinis subruzdimas kilo, kai įmonės socialiniuose tinkluose humoro formoje išplatinome informaciją. Manyčiau, kad tas VMVT puolimas – tai prasta gynyba. Taip bandoma apjuodinti mūsų įmonė, užuot ištaisius tas kvailystes, kurių pati tarnyba pridirbo. Tai – tragikomiška situacija“, – pratarė G.Didžiokas.

Tikrina gerokai dažniau

VMVT teigimu, įmonė, gaminanti produktus, skirtus kūdikiams ir mažiems vaikams, į kontroliuojančių institucijų akiratį patenka dažniau.

Nors „Marmaluzi“ gamintojai save pozicionuoja kaip smulkią, išskirtinai lietuvišką produkciją gaminančią įmonę („visos žaliavos pristatomos iš švarių vietinių ūkių“), tačiau VMVT pastebi, kad nemažą dalį žaliavų gamintojas importuoja iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos.

Pagal vykdomas maisto tvarkymo veiklas, gaminamų produktų tikslinę vartotojų grupę ir ankstesnių patikrinimų rezultatus (jų metu nustatytus pažeidimus), įmonė UAB „Straikas“ yra priskirta didesnės rizikos grupei, todėl jos kontrolė vykdoma dažniau.

Per šešerius bendrovės veiklos metus ne kartą buvo nustatyta ne tik maisto produktų ženklinimo ar reklamos, bet ir maisto saugos pažeidimų, pavyzdžiui „Marmaluzi“ bulvių košėje su žuvies gabaliukais nustatyta akrilamidų, cukinijų tyrelėje – nitratų. 

Importas yra būtinas

Pasak G.Didžioko, 2017 m. VMVT pateikti įtarimai dėl galimai viršytos leistinos nitratų normos „Marmaluzi“ cukinijų tyrelėje nepasitvirtino – buvo paneigti dviejų nepriklausomų laboratorijų. Nepaisant to, žaliavos kokybės kontrolė po to buvo dar labiau sustiprinta.

„Išsiversti be importo taip pat yra neįmanoma, nes Lietuvoje juk neauga nei abrikosai, nei bananai. Žiemą iš šiltesnių Europos kraštų būtina atsivežti ir kai kurių daržovių.

Dalį žaliavų įsivežame iš trečiųjų šalių, bet nežinau, kodėl VMVT užkliuvo būtent Baltarusija.

Gal tiesiog taip bandoma sumenkinti įmonę? O gal tai savotiškas dėmesio nukreipimas nuo pačios tarnybos klaidų?

Savo įmonės interneto puslapyje buvome patalpinę teiginį, kad mažais kiekiais perkame žaliavas iš vietinių ūkių ir sunaudojame jas gamybai tą pačią dieną. Išties taip ir darome. Įmonėje mes neturime daržovių sandėlių, tad jeigu baigus pamainą ir lieka koks 10-20 kilogramų daržovių, nemanau, kad tai yra vartotojų klaidinimas.

Matyt, tą teiginį tarnyba pasigavo, nes niekaip negalėjo paaiškinti savo priekabių dėl teiginių apie „kosminio burokėlio stiprybę“ ar kad „morka per daug matė“.

Be to, daugelį reikalavimų, susijusių su ženklinimu, nesutikdami su VMVT vis tiek įvykdėme, kad tik daugiau nebūtų nepelnytų priekabių“, – kalbėjo G.Didžiokas.

Jo teigimu, dabartinė situacija tapo savotiška vieša diskusija. „Kalbame ne tik dėl savęs – dėl visų įmonių. Nes formuojamas blogas precedentas dėl maisto prekių ženklinimo.

Būta nesusipratimo su „sviestas sviestuotas“ teiginiu. O mes tik įsiterpėme į viešą diskusiją, primindami savo pavyzdį“, – sakė „Straiko“ vadovas.

Siekė išsiaiškinti situaciją

VMVT teigimu, vykdant tyrimą, net ir nustačius pažeidimus, įmonei nebuvo pritaikytos jokios veiklos ribojimo ar administracinio poveikio priemonės, visų pirma siekta išsiaiškinti situaciją ir suteikti galimybę ištaisyti neatitikimus.

„Įmonė atsižvelgė ne į viskas VMVT pastabas įmonė atsižvelgė – teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą buvo ir toliau vartojami, pažeidžiant teisės aktuose nustatytas jų vartojimo sąlygas.

Todėl VMVT Vilniaus departamentas 2020 m. gegužę atliko neplaninį įmonės patikrinimą.

Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, įmonės teiktus paaiškinimus ir maisto produktams taikomų teisės aktų nuostatas, 2020 m. spalį buvo surašytas Reklamos įstatymo pažeidimo protokolas ir perduotas Reklamos įstatymo pažeidimo bylas nagrinėjančiai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri priima galutinius sprendimus“, – aiškino VMVT.

VMVT laikosi pozicijos, kad šiuo atveju įmonės išsakyti skundai dėl pernelyg biurokratiško požiūrio yra nepagrįsti, nes jai buvo suteiktas pakankamai ilgas (apie pusės metų) terminas trūkumams pašalinti, be to, įmonei nebuvo taikytos jokios administracinio poveikio priemonės laukiant konkrečių korekcinių veiksmų.

VMVT manymu, taikstymasis su pažeidimais ar nepagrįstų išlygų suteikimas vienai įmonei, net jei kalbama apie ženklinimo pažeidimus, negali būti toleruojamas, be to, tai neigiamai atsilieptų kitų, sąžiningai ir principingai teisės aktų reikalavimus įgyvendinančių įmonių veiklai, sudarytų nevienodas konkurencines sąlygas rinkoje.