Pusė į Lietuvą patekusios ir suvartotos trečiųjų šalių elektros pastaruoju metu buvo pagaminta Astravo atominėje elektrinėje (AE), pareiškė energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, Lietuva už Astravo elektrą jau sumokėjo beveik 4 mln. eurų.

D.Kreivys sako, kad fiziškai baltarusiška elektra atiteka per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį, tačiau Lietuvai ja neprekiauja. Tačiau toks pat jos kiekis parduodamas Latvijoje, kuri importuoja elektrą iš Rusijos.

„Paskutiniai duomenys rodo, kad 50 proc. visos elektros, o tai sudaro 77 mln. kilovatvalandžių, kuri patenka per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį, yra iš Astravo, antra tiek – iš Rusijos.

Lygiai tiek pat elektros parduodama Latvijos biržoje. Taigi elektra fiziškai teka ne į Latviją, o per mūsų sieną atiteka į Lietuvą. Kadangi pas mus yra didžiulis elektros deficitas, mes tą elektrą sunaudojame ir už ją susimokame“, – sakė D.Kreivys. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį svarstė Astravo AE keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pasak ministro, 77 mln. kilovatvalandžių į Lietuvą pateko per pastarąsias 10 dienų, kai Astravo jėgainė dirbo stabiliai.

D.Kreivys patikino, kad šie duomenys yra labai tikslūs, tačiau jis nedetalizavo jų gavimo būdo.

„Kilovatvalandes pavertus pinigais, tai yra beveik 4 mln. eurų. Jeigu ir toliau visa taip tęstųsi, per metus būtų 120 mln. eurų.

Tiek būtų sumokėta Astravo tolimesnei statybai, todėl tam svarbu užkirsti kelią, kad Astravo AE antras, o galbūt ateityje ir trečias blokas nebūtų finansuojami“,– tvirtino ministras.

„Anksčiau buvo ekspertų skaičiavimai, pagal kuriuos tarnyba nepatvirtino metodikos. Tie ekspertiniai skaičiavimai pasitvirtino ir dabar turime faktą“, – kalbėjo ministras.

Šiuos faktus, anot D. Kreivio, planuojama padėti ant derybų stalo su Latvija bei Estija kaip įrodymą, kad pernai parengta trišalė prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika, kurios nepatvirtino Lietuva, yra prasta.

Lietuvos 2018-ųjų metodika yra vis dar pripažįstama. Ji būtų užtikrinusi, kad Astravo elektra nepatektų į regioną.

„Tai – nauja realybė. Klausime kaimynų, kaip tai atitinka jų politinius įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

D. Kreivys nurodė, kad tęsiant derybas su Latvija ir Estija dėl metodikos, vasario antroje pusėje bus pristatyta Lietuvos pozicija: „Pirminius skaičius jau pateikėme. Sutarėme, kad Lietuva grįš į derybas su savo mandatu po vasario 15 dienos“.

Pasak jo, iki vasario pabaigos ministerija pateiks planą priemonių, kaip sustabdyti baltarusiškos elektros patekimą į Lietuvą. Jame bus numatyti tik ekonominiai, o ne diplomatiniai veiksmai.

„Mūsų tikslas yra derybos ir sutartis dėl trišalės metodikos, nes Baltijos šalių vienybė yra svarbi“, – pabrėžė jis.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad kelias Astravo elektrai patekti į Lietuvą nebuvo užkirstas dėl teorinių modeliavimų, kurie nepasitvirtino jėgainei pradėjus veikti.

„Pradėjus veikti Astravo elektrinei, atsirado nebe teoriniai modeliavimai, o realūs faktai. Ar buvo visos galimos landos užkardytos, yra kitas klausimas. Kol nebuvo faktinio veikimo, buvo tik spėlionės ir ekspertų nuomonės“, – po posėdžio komentavo jis.

D. Kreivys sako kol kas neieškosiąs kaltųjų dėl to, kad Astravo AE elektra patenka į Lietuvą, nors pagal „antiastravinį“ įstatymą Lietuva negali jos įsileisti.

„Kas kaltas, paieškosime vėliau, dabar – ką daryti, nes turime naują realybę, kuri yra kitokia negu buvo įsivaizduojama“, – pridūrė jis.

Energetikos ministerija pranešė, jog „Litgrid“ duomenimis, sausio 1-18 dienoms į Lietuvą pateko 33 mln. kWh baltarusiškos elektros – tai sudarė 17,5 proc. viso per „Nord Pool Spot“ Latvijos prekybos zonoje su Rusija suprekiauto ir iš Baltarusijos atitekėjusio kiekio. 

Tuo metu sausio 21 dieną Astravo AE atnaujinus darbą, per 10 dienų baltarusiškos elektros importas į Lietuvą išaugo iki 71 mln. kWh ir tai sudarė jau 50 proc. Latvijoje suprekiauto kiekio.

Šis baltarusiškos kilmės elektros eksportas į Lietuvą biržos Latvijos zonoje apskaitomas kaip „rusiška“ elektra, teigia ministerija.

Pasak „Litgrid“, iš Latvijos importuotas ir į Lietuvą patekęs rusiškos elektros kiekis atitinka per Latvijos-Lietuvos ir Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvius patenkančio fizinio srauto sumą. Kitaip tariant, Rusija nusiperka Baltarusijos elektrą, suprekiauja ja Latvijoje, Lietuva ją importuoja ir suvartoja didelę dalį elektros, patekusios į šalį iš Baltarusijos.

„Litgrid“ duomenimis, jei Latvija ir toliau taip pat prekiautų su Rusija, metinė elektros importo apimtis siektų 7,1 mlrd. kWh, iš kurių 5 mlrd. kWh patektų per Lietuvos ir Baltarusijos linijas.

Pasak D. Kreivio, smarkiai išaugę elektros srautai iš kontinentinės Rusijos bei Baltarusijos kelia grėsmę Baltijos šalių elektros energetikos sistemų adekvatumui, įsipareigojimams plėsti elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių bei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui.