Vis tik po patariamosios ekspertų tarybos narių pateiktų rekomendacijų Vyriausybė trečiadienį nutarė kol kas dar nesvarstyti karantino sąlygų švelninimo klausimo.
„Atsakant dėl ekspertų nuomonės, mes, žinoma, labai vertiname jų žinias. Tik kaip žmonės, kurie priimame sprendimus ir matome, kaip sprendimai veikia žmonių gyvenimus, prisiimame atsakomybę.
Aš laikausi pirminės nuostatos, kad dabartinaime scenariuje, kai yra susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų 500 ir mažiau, mes turime leisti veikti grožio paslaugoms ir prekybininkams taip pat“, – kalbėjo ministrė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pasak A.Armonaitės, yra pateikusi savo planą dėl karantino galimo laisvinimo: „Deja, dar negalėjome priimti sprendimų šiame Vyriausybės posėdyje.“
Vis tik, pasak A.Armonaitės, sprendimus priima Vyriausybė, todėl ji negali pasakyti, kada konkrečiai tokie sprendimai bus priimti.
„Ką mes darysime pirmadienį? Ekstremalių situacijų komisijoje patvirtinsime visą karantino atlaisvinimo planą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija neatsitraukia nuo savo pirminės pozicijos, mes manome, kad reikia priimti sprendimus dėl atsakingo karantino laisvinimo, pradedant nuo parduotuvių, kurios turi įėjimus ir išėjimus iš lauko pusės, taip pat grožio paslaugų. Tikiuosi, kad mums pavyks rasti sutarimą“, – paaiškino A.Armonaitė.
Jos žodžiais, situacija yra dinamiška ir Lietuvą pasiekia įvairi informacija apie mutacijas, protrūkius kitose šalyse ar karantino griežtinimus. Tai esą lūkesčius kartais verčia apriboti. Ministrė pripažino, jog susidariusi situacija, kai vieni verslai dirbti gali, o kiti to daryti negali, esą yra tikrai netobula.
Visų pirma, tikimės, jog kitą savaitę, pirmadienį, galėsime sistemiškai priimti sprendimus. Tai yra planas, kurį Ekstremalių situacijų komisijai buvo pateikusi Sveikatos apsaugos ministerija. Jis bus pakoreguotas, atsižvelgiant į ekspertų įžvalgas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina prisidėti prie darbuotojų ir verslų testavimo, mes norime išplėsti testavimo apimtis“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Ekstremalių situacijų komisijoje esą buvo diskutuota ir apie galerijų veiklą.
„Čia yra įvairių nuomonių, aš negalėčiau šiandien pasakyti, kaip bus. Matyt, užtikrinant kvadratūrą, žmonių kontrolę srautų, testavimą, patalpų dezinfekavimą, reikėtų ir apie tai galvoti. Bendresnė tema yra planavimas, kaip išeisime iš karantino. Reikia galvoti apie viską, tai tikimės pratęsti diskusijas ir sprendimus kitą savaitę“, – pabrėžė A.Armonaitė.
Kirpyklos ir grožio salonai pasigenda argumentų
Kirpyklų ir grožio salonų atstovai sako pasigendantys Vyriausybės argumentų, kodėl trečiadienį buvo atidėtas sprendimas dėl galimo jų atidarymo.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad verslo asociacijos iki šiol nėra gavusios atsakymų iš Vyriausybės, kodėl joms negalima dirbti laikantis saugumo reikalavimų.
„Viskas priklauso nuo tų žmonių, kurie sprendžia be mūsų, nes mūsų neįsiklauso ir negirdi“, – BNS trečiadienį sakė J. Mačiulienė.
Pasak jos, grožio srities atstovai yra išmokę dirbti saugiai pirmojo karantino metu, tačiau dabar jaučiasi neišgirsti.
„Priežasčių, kodėl nebuvo sprendžiama, nežinome, nes atsakymų negavome. Tikėjomės, kad bus paaiškinta, nes raštai jungtinai ir nejungtiniai, ir visų asociacijų, ir pavienių, buvo išsiųsti, ir kol kas, kodėl negalime dirbti, konkretaus atsakymo nėra“, – teigė ji.
„Iš mūsų pusės, esame atlikę ir padarę namų darbus po pirmojo karantino, tai tikrai įrodėme, kad esame saugūs ir atsakingi, tas turėjo turėti tokį garantą, kad grožio sektorių reikėtų atlaisvinti ir leisti jam dirbti, juolab, kaimynai mūsų dirba“, – kalbėjo J. Mačiulienė.
Kirpyklos ir dauguma parduotuvių neveikia nuo gruodžio 16 dienos, kai buvo įvestos sugriežtintos karantino priemonės.
Vertina neigiamai
Vyriausybei trečiadienį nusprendus nesvarstyti karantino atlaisvinimo kirpykloms ir ne maisto prekių parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko pusės, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį žingsnį vertinanti neigiamai, nes smulkieji verslininkai, pasak jos, yra pasirengę atsidaryti laikantis saugumo priemonių.
„Tokį sprendimą vertiname tikrai neigiamai, nes visos veiklos, kurios buvo rekomenduotos verslo atstovų, gali veikti šiomis karantino sąlygomis, yra pilnai pasirengusios, visos saugumo priemonės garantuotos. Tai parodo, kad verslas žiūri labai atsakingai“, – Eltai sakė Z. Sorokienė.
Ji akcentavo, kad turgavietėse prekyba ne maisto prekėmis taip pat turėtų būti leidžiama.
„Šiandien turgavietės yra pilnai pasirengusios įvykdyti tuos reikalavimus ir užtikrinti, kad nebūtų koronaviruso plitimo. Tai rodo ir tai, kad, kai vyksta prekyba maisto produktais, neturime nė vieno signalo, kad dėl turgaviečių (prekybos – ELTA) maisto produktais žmonės būtų užsikrėtę koronavirusu“, – sakė smulkiojo verslo atstovė.
„(...) Žmonės kažkiek prisidurtų prie pragyvenimo. Šiandien savarankiškai dirbantys gauna tik 260 eurų, antras paramos paketas dar neveikia. Kai jis pradės veikti, be abejo, bus lengviau verslininkams ir tai teigiamai vertiname, tačiau dėl to, kad Vyriausybė nusprendė neatidaryti tų veiklų, mes situaciją vertiname neigiamai“, – pridūrė Z. Sorokienė.
Anot jos, Vyriausybė, atlaisvindama reikalavimus minėtoms veikloms, ištaisytų padarytą klaidą dėl sudarytų skirtingų veiklos sąlygų didiesiems prekybos tinklams ir smulkiesiems verslininkams.
„Vyriausybė, priimdama tokį sprendimą vykdyti prekybą, ištaisytų savo padarytą klaidą, kada buvo priimti sprendimai prekybos centruose (leisti – ELTA) vykdyti prekybą visomis prekėmis, o uždrausta prekyba mažose parduotuvėse, kioskuose, paviljonuose, kur, priešingai, – yra daug saugesnės sąlygos“, – sakė Z. Sorokienė.
R. Vainienė: Vyriausybės sprendimai prasilenkia su logika
Vyriausybės sprendimas kol kas neleisti veikti nemaisto prekių parduotuvėms prasilenkia su realybe ir logika, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė. Pasak Rūtos Vainienės, dalis uždarytų verslų ima dirbti nelegaliai.
„Tai prasilenkia su realybe ir logika, nes realybė yra tokia, kad tikrai nemažai verslų, kurie yra uždaryti, veiklą pradeda vykdyti nelabai legaliai ir šešėlyje, ir tokia paradoksali situacija gaunasi, kad nebedirba tie, kurie dirba legaliai“, – BNS sakė R. Vainienė.
Jos teigimu, iš 19 tūkst. mažmeninės prekybos įmonių neveikia maždaug apie 5 tūkst., turinčių nedaug prekybos vietų. R. Vainienė pabrėžia, kad jose pirkėjų srautai būtų minimalūs.
„Jei atidarant tik parduotuves su įėjimu iš lauko srautai yra nedideli, apie 80 proc. srautų apyvartos yra prekybos centruose ir tik nedidelė dalis tose parduotuvėse, kur yra atskiras įėjimas iš lauko“, – teigė asociacijos vadovė.
„Turime paradoksalią situaciją, veika 75 proc. prekybos įmonių, kuriose yra didžiausi srautai, o neleidžiama atsidaryti, kurie turi įėjimus iš lauko, tai tikrai prasilenkia su logika, ir negirdime nė vieno pagrįsto argumento“, – pridūrė ji.
R. Vainienė pabrėžia, kad ilgai delsiant atnaujinti prekybininkų veiklą įmonės gal primti radikalius sprendimus – atsisakyti patalpų, atleisti darbuotojus.
„Tai per ilgas laikotarpis. Verslas sukurtas veikti ir prastovose būti ne verslo funkcija, o dar kai kurie net negauna paramos“, – sakė ji.
Ekspertai pasiūlė palaukti
Ekspertų taryba prie Vyriausybės siūlo kol kas neatlaisvinti karantino ribojimų, BNS trečiadienį sakė Ekspertų tarybos karantino grupės vadovė Ramunė Kalėdienė.
„Mes laikomės tos strategijos, kad vis tiek švelninant ribojimus negalime švelninti jų vos perėję iš blogiausio scenarijaus į mažiau blogą. Reikėtų palaukti, kad tas scenarijus įsitvirtintų“, – BNS sakė LSMU profesorė R. Kalėdienė.
„Taryba po didelių, tikrai intensyvių diskusijų, atsižvelgiant ir į kitų šalių patirtį, (...) šiomis dienomis dar neteikėme siūlymų ką nors atlaisvinti ir ateinančią savaitę. Siūlome palaukti „C“ scenarijaus žemutinės ribos“, – sakė ji.
Anksčiau ministrai skelbė planuojantys Vyriausybės posėdyje trečiadienį svarstyti, ar leisti veikti grožio centrams ir ne maisto prekių parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko.
Pasak R. Kalėdienės, ekspertų vertinimu šie atlaisvinimai galėtų būti įgyvendinti tik esant žemiausiai „C“ scenarijaus ribai – 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Šiuo metu šis rodiklis Lietuvoje siekia 414,9 atvejo.
„Kas savaitę įsipareigojome persvarstyti, peržiūrėti, ką galima padaryti“, – sakė R. Kalėdienė.
Nei Vyriausybės, nei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai BNS kol kas neatsakė, kokie siūlymai dėl karantino bus teikiami ir kaip bus atsižvelgiama į ekspertų siūlymus.
