Įdarbinęs užsieniečius lietuviškų čiužinių gamintojas pateko į keistą patikrinimą: įmonėje apsilankė nekviesti svečiai

Ar gali taip būti, kad statutiniai valstybės pareigūnai, sumanę patikrinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas, nedėvi uniformų, neturi skiriamųjų ženklų ir dokumentų, liudijančių apie suplanuotą ar atsitiktinę patikrą?

Įtarimų, kad tai gali būti atliekama nelegaliai, ketinant sukompromituoti įmonę, kilo čiužinių bei miegamojo baldų gamybos bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ savininkui bei vadovui Arvydui Padvaiskui, kai sausio 21-ąją Vilniaus rajone, Glitiškėse, esančioje įmonėje apsilankė nekviesti svečiai.

„Praėjusį ketvirtadienį iš Glitiškių buvau išvykęs į Vilnių, bet mane atsivijo sunerimusios vadovės skambutis iš įmonės biuro. Esą atvažiavo pareigūnai, pasisakė lyg ir esantys iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir nori apklausti užsieniečius.

Sakiau – tegu tikrina, tik tegul parodo tarnybinius pažymėjimus, juos reikėtų nukopijuoti. Mat tokia mūsų įmonėje nustatyta tvarka. Turime ir žurnalą, kuriame užsiregistruoja visi atvykstantys valstybės tarnautojai. Jų sulaukiame ir iš „Sodros“, ir iš Mokesčių ar Darbo inspekcijų.

Tačiau pastarasis vizitas pribloškė – pasienio pareigūnai iššoko lyg kokie pilypai iš kanapių ir ėmėsi savivalės. Jie ignoravo prašymą užsiregistruoti žurnale, nors jame tereikia įrašyti pavardes, pareigas ir atvykimo laiką“, – piktinosi A.Padvaiskas.

Jo teigimu, įmonė neturi jokių paslapčių – inspektoriams sudaromos visos sąlygos patikroms atlikti, pateikiami dokumentai, kokių tik paprašoma.

„Paprastai kiekvieną patikrinimą valstybės institucijos atlieka pirmiausia pateikdamos dokumentą – įstaigos pavedimą atlikti tam tikrą tikrinimą. Tačiau pastarasis vizitas buvo kitoks: jie nepadarė to, ko prašėme.

Kaip man, savininkui, sužinoti, kas atvyko? Kas šniukštinėja mūsų nuosavybėje – banditai, reketininkai, konkurentų šnipai?

Štai todėl pašaliniai į teritoriją griežtai neįleidžiami“, – pasakojo A.Padvaiskas.

Anot pašnekovo, du vyrai ir dvi moterys į įmonę atvyko jokiais skiriamaisiais ženklais nepaženklintu „Audi“ automobiliu.

Iš jų tik vienas vilkėjo uniformą, kiti buvo apsirengę kaip civiliai.

„Po kolegės skambučio iš Vilniaus atskubėjau į Glitiškes ir tuos keturis žmones radau pasitarimų kambaryje“, – apie susitikimą su neįprastais svečiais pasakojo A.Padvaiskas.

Įtarimų, kad tai galbūt net nėra pareigūnai, jam sukėlė tai, jog jie atvyko per karantiną. Ir, esant griežtiems saugumo dėl COVID-19 reikalavimams, vis tiek bandė patekti į gamybines patalpas.

„Toks elgesys galėjo sukelti grėsmę mūsų darbuotojų sveikatai. Tie atvykėliai juk nepateikė atliktų koronaviruso testų rezultatų, nesilaikė saugaus atstumo – dėvėjo tik kaukes.

Pamainos gamybos vadovė juos pristabdė – sutarė, kad ji pati į pokalbių kambarį pakvies tuos darbuotojus, kurie juos domina“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Pasak jo, nepasitikėjimą jam sukėlė būtent neaiškus pareigūnų elgesys. O gal tai apsimetėliai? Turto prievartautojai?

„Todėl atvažiavęs į savo įmonę pirmiausia ir paprašiau, kad tie žmonės parodytų pavedimą tyrimui atlikti, bet tokio jie neturėjo. Esą jiems tai neprivalu, kaip kad neprivalu jį turėti kelių erelius stabdantiems policininkams.

Tačiau policininkai nešioja specialius asmens ženklus, o šie svečiai jų neturėjo. Vėliau internete susiradau ir teisės aktą, liudijantį, kad VSAT pareigūnai vis dėlto privalo segėti specialius identifikacinius asmens ženklus“, – kalbėjo įmonės savininkas.

Jis buvo griežtas – paprašė nekviestų svečių palikti įmonės teritoriją. O jei jau iš tiesų reikia apklausti darbininkus, tegaudo juos po darbo pamainos už įmonės teritorijos.

Tačiau net ir paprašyti palikti patalpas tikrintojai neskubėjo to padaryti.

„Viskas baigėsi tuo, kad aš paskambinau policijai ir pasakiau, kas pas mus vyksta. Kai kalbėdamas perdaviau ragelį vienam atvykusiųjų, jis kažką policininkams ėmė sakyti apie Migracijos tarnybą.

Po to, kai iškviečiau policiją, tie žmonės susirinko kompiuterius. Jeigu jie jautėsi teisėtai vykdantys pareigas, kodėl spruko lauk?

Aš juk esu vadovas – atsakau už tai, kad viskas įmonėje būtų teisėta. Taigi pagal teisės aktus pareigūnai privalo prisistatyti, kas jie tokie, bet to nepadarė, – sakė jis. – Maža to, įmonėje dirba daugiau nei 200 žmonių, laikomės griežčiausių apsaugos nuo COVID-19 reikalavimų.

Į teritoriją neįleidžiame jokių pašalinių. O dabar nė nežinome, kas tokie čia buvo, ar reikia su jais bendravusiems mūsų darbuotojams izoliuotis.“

Pasak A.Padvaisko, įmonė šiuo metu dirba trimis pamainomis. Jei tik nebūtų darbuotojų stygiaus, gamyba vyktų kiaurą parą, nes užsakymų yra triskart daugiau, nei suspėjama juos įvykdyti.

Darbuotojus autobusais įmonė į pamainas susiveža iš Nemenčinės, Molėtų, Ukmergės, Širvintų, Ignalinos, Švenčionėlių bei Švenčionių. Bet ir jų per mažai.

„Todėl pas mus nuolat dirba užsieniečių. Visi jie įdarbinti pagal sutartis, sudarytas su užsieniečių įdarbinimo agentūromis. Patys tiesiogiai darbuotojų neieškome nei Ukrainoje, nei Baltarusijoje.

Esame bandę tai padaryti prieš porą metų – beviltiška. Kreipėmės ir į Migracijos tarnybą, ir į kitas atsakingas institucijas, tačiau viskas baigėsi jų atsirašinėjimu.

Esą mūsų atlyginimo vidurkis – 1200–1400 eurų neatskaičius mokesčių yra per mažas, kad tenkintų užsieniečius“, – paaiškino A.Padvaiskas.

Rudenį, per patį obuolių skynimo sezoną, pramoninių sodų bendrovėse taip pat lankėsi įvairių institucijų, stebinčių, kokiomis sąlygomis įdarbinami užsieniečiai, atstovai.

Mat sodininkai taip pat vargsta negalėdami Lietuvoje rasti sezoninių darbininkų – per užsieniečių įdarbino agentūras samdo ukrainiečius, baltarusius, net ir lenkus.

„Pas mus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir kitų tarnybų inspektoriai lankėsi per obuolių skynimo darbymetį, bet nebuvo jokių nesusipratimų“, – patikino Dembavos medelyno direktorius Gytis Kuliešius.

Pasak jo, atvykę pareigūnai elgėsi išskirtinai mandagiai. „Vienas jų, iš pasienio tarnybos, turėjo majoro laipsnį – dėl jų vizito nekilo jokių abejonių. Visi peržiūrėjo įdarbinimo sutartis, užsirašė, ką norėjo, ir išvažiavo.

Kadangi tie žmonės vilkėjo uniformas, nekilo nė minties, kad reikėtų prašyti kokio nors dokumento. O ir darbo inspektoriai parodė pažymėjimus“, – pasakojo G.Kuliešius.

Apie incidentą, sausio 21-ąją įvykusį „Padvaiskas ir Ko“ bendrovėje, savo versiją pateikė ir VSAT. Pasak jos atstovo – Prevencijos skyriaus viršininko Giedriaus Mišučio, pagal įstatymą viena VSAT funkcijų yra neteisėtos migracijos kontrolė.

„Kadangi buvo gauta informacijos, kad įmonėje „Padvaiskas ir Ko“ gali dirbti neteisėtai į Lietuvą atvykusių asmenų, Vilniaus rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai nuvažiavo jos patikrinti.

Jie nevilkėjo uniformų, bet turėjo tarnybinius pažymėjimus, kuriuos parodė juos pasitikusiai įmonės atstovei ir buvo mandagiai priimti.

Kad pareigūnai nevilkėjo uniformų, nėra pažeidimas. Vykdant tokius patikrinimus neretai nelegaliai dirbantys žmonės, pamatę į teritoriją įeinančius pareigūnus, tiesiog suskumba pasislėpti. Taigi civilinė apranga yra taktikos dalykas“, – aiškino G.Mišutis.

Pasak jo, įmonę patikrinę pasieniečiai nustatė, kad iš tiesų joje dirba dvi Ukrainos pilietės, kurios į Lietuvą, esant karantinui, atvyko turėdamos lenkiškas darbo vizas. Tai – teisės aktų pažeidimas.

Toms ukrainietėms buvo skirta mažiausia bauda – įspėjimas. Ir jos abi buvo įpareigotos per 14 dienų išvykti iš Lietuvos.

„Baigiant tų darbuotojų apklausos procedūrą į įmonės biurą atėjo vyras ir prisistatė esąs jos savininkas. Jis reikalavo įmonės patikros pavedimo, tačiau visoje Lietuvos teritorijoje vykdyti nelegalios migracijos kontrolę pasieniečiai yra įgalioti įstatymo, atskirų dokumentų tam nereikia.

Jie neprivalo pasirašyti ir įmonės žurnale, nes valstybės pareigūnai nėra nei klientai, nei pirkėjai. Tad atmosferai pradėjus kaisti pareigūnai išvyko iš bendrovės, nes informacija apie įmonėje dirbusias ukrainietes juk pasitvirtino“, – sakė G.Mišutis.

Tiesa, pačios VSAT interneto svetainėje yra išvardyta, kokią uniformą ir kokiu metu privalo dėvėti pareigūnai. Todėl bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ vadovams iki šiol neaišku, kas iš tiesų ir kokiu tikslu lankėsi įmonėje. „Susiradau ir teisės aktą, liudijantį, kad VSAT pareigūnai vis dėlto privalo segėti specialius identifikacinius asmens ženklus.“

„Migracijos departamento darbuotojai, vykstantys į patikrinimą, turi valstybės tarnautojo pažymėjimus. Jie visada prisistato, kokiai įstaigai atstovauja, ir žodžiu informuoja, kokiu pagrindu vykdomas patikrinimas.

Tai atliekama kontroliuojant užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvoje, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties klausimus.

Dažniausiai bendraujama su įmonės vadovu ar jį pavaduojančiu asmeniu.

Įmonių patikrinimai vykdomi vadovaujantis įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ – užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir VSAT, bendradarbiaudami su valstybės ir savivaldybių institucijomis ar įstaigomis.

Patikrinimai atliekami Migracijos departamento iniciatyva ar kitų institucijų prašymu, siekiant įvertinti aplinkybes, kurios svarbios vertinant užsieniečio teisinę padėtį ar su užsieniečiu susijusios bendrovės veiklą.

Patikrinimo metu, priklausomai nuo jo strategijos, apklausiami dominantys darbuotojai arba vadovas, patikrinami dokumentai, apžiūrima darbo aplinka, stebima, ar patalpos pritaikytos veiklai.

Jei darbuotojai buvo apklausiami, apklaustųjų prašoma pasirašyti po pateiktais paaiškinimais. Atlikus patikrinimą surašomas tarnybinis pranešimas ir jis pridedamas prie nagrinėjamos bylos.“ Įmonės nuotr. D.Umbraso nuotr.