Daug eksportuojančioms pramonės įmonėms – ne patys geriausi laikai.
Nors antroji koronaviruso banga ir sumenkino gamybos apimtį, vis dėlto įmonės veiklos nenutraukė.
„Pavasarį, paskelbus karantiną, per kelias dienas praradome net 70 proc. užsakymų. Buvo uždaryti prekybos centrai, stojo kone visas eksportas.
Tačiau per vasarą atsigavome ir šiuo metu užsakymų skaičiumi negalime skųstis. Bet iššūkių – per akis“, – sakė Šiauliuose bei Naujojoje Akmenėje gamyklas turinčios įmonės „Bigsas“ direktorius Gintaras Sluckus.
Deficitas – akivaizdus
Ši švedų kapitalo įmonė gamina aukščiausios kategorijos pakavimo dėžutes mados verslo atstovams, kuria sprendimus kitų sričių gamintojams, įgyvendina ir pagrindinio kliento – Švedijos koncerno „Ikea“ – užsakymus.
„Dabar didžiausia bėda – logistika. Vienam klientui į JAV gruodžio viduryje turėjome išgabenti 10 konteinerių su prekėmis, o jos vis dar sandėliuose.
Užsakovas pats organizuoja transportą, bet viskas yra pakibę – nėra jūrinių konteinerių“, – kalbėjo G.Sluckus.
Pasak jo, įtaką daro smarkiai išaugusi elektroninės prekybos apimtis, ypač gausus siuntų gabenimas iš sandėlių Kinijoje. Taip pat ir šios šalies bei JAV prekybos karai.
„Iš vienos didžiulės olandų kompanijos perkame žaliavas. Ji savo gaminius laivais gabena į JAV. Kalbėjausi su tos įmonės komercijos vadovu.
Jis pažadėjo, kad mums užsakymą gana greitai atveš. Bet pasiguodė, kad į Jungtines Valstijas turi išgabenti 10 konteinerių prekių, o gavo tik vieną“, – pasakojo G.Sluckus.
Tušti konteineriai brangūs
Klaipėdos konteinerių terminalo generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos teigimu, pastaruoju metu konteinerių stygius juntamas ir dėl prekybos netolygumų.
„Importas smarkiai susitraukė, o eksporto srautas nesumažėjo, kai kurių prekių net išaugo. Tad susidarė jūrinių konteinerių deficitas – kuo mažiau prekių atplukdoma, tuo mažiau yra tuščių konteinerių joms išgabenti.
Todėl mūsų šalies įmonėms kyla kliūčių, kai jos nori išsiųsti prekes. Tuščių konteinerių paprastai niekas neplukdo, o jei tai ir daroma, už tokią paslaugą tenka brangiai sumokėti“, – kalbėjo V.Šileika.
Gamintojams koją kiša ir krovinių gabenimo jūros transportu kainos, kurias smarkiai išaugino konteinerių stygius.
„Įvairiuose segmentuose įkainiai skirtingi, bet apskritai kainos per praėjusius metus išaugo net ne procentais, bet keliais kartais. Ne visi yra pasiruošę už gabenimo paslaugą mokėti brangiau. Ypač sunkia našta tai tapo mažos pridėtinės vertės produktų gamintojams.
Didesnės vertės prekių gamintojai atsiveža tuščių konteinerių, kad galėtų patenkinti eksporto poreikį“, – aiškino pašnekovas.
Pasak V.Šileikos, tikėtina, kad jūrinių konteinerių deficitas dar ilgokai išliks, sunku prognozuoti ir tai, kada ši įtampa atlėgs.
Kliudė ir vežėjams
Tokia padėtis sukėlė rūpesčių ir vežėjų automobiliais įmonėms. Pasak bendrovę „Telmento transportas“ Klaipėdoje turinčio Artūro Telmento, pastaruoju metu konteinerių gabenimo paslaugų užsakoma gerokai mažiau.
„Konteinerių gabenimo vežimėliai pas mus stovi tušti. Mažoms įmonėms, tik iš jų gyvenančioms, tai būtų sudėtingas laikas. Bet didieji vežėjai paprastai yra apsirūpinę kelių rūšių transportu.
Jie nesėdi be darbo – jeigu nėra poreikio konteineriams gabenti, vilkikai dirba užkabinus kitokias priekabas“, – sakė A.Telmentas.
Pasak uoste dirbančių konteinerių krovos įmonių, labiausiai trūksta 40 pėdų konteinerių. O pagal šiuo metu galiojančius kainolapius perpus mažesnio konteinerio kaina siekia 6 tūkst. dolerių (beveik 5 tūkst. eurų).
