Šiems metams „Klaipėdos nafta“ (KN) nebeplanuoja baltarusiškų krovinių krovos. Tą „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Darius Šilenskis pranešė pristatydamas 2020 metų dvylikos mėnesių neaudituotus finansinius rezultatus. 

KN dar pernai gruodį sulaukė žinios apie laikiną naftos produktų prekybos, vykdant krovą per Klaipėdą, sustabdymą sudarant naujus kontraktus tarp „Belaruskaja neftianaja kampanija“ (BNK) ir jų klientų. BNK – dukterinė didžiausios Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos ZAT „Belaruskaja neftenaja kampanija“ įmonė, su kuria KN bendradarbiavo nuo 2016 m.

Visos sutartys tarp BNK ir KN galioja ir toliau, tačiau įsipareigojimai pagal sutartis pristabdomi neapibrėžtam laikotarpiui.

Tačiau, D.Šilenskio teigimu, neigiamus to faktorius švelnino tai, kad, palyginti su 2019 m., apie dešimt kartų išaugo KN bendradarbiavimas su biodegalų segmento įmonėmis, daugiau krauta žaliavinės naftos bei išaugo naftos produktų saugojimo paslaugų poreikis.

Gali padaryti, bet patys nukentės

Kai praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė šalies Vyriausybei pateikti siūlymus, kad komerciniai kroviniai būtų nukreipti iš Klaipėdos uosto į kitus uostus, daugelis netikėjo, jog to iš tiesų bus imtasi.

Tačiau šią savaitę iš Rusijos atėjo žinia, jog šalies premjeras Michailas Mišustinas įpareigojo Transporto ministeriją derėtis ir pasirašyti su Baltarusija susitarimą dėl jos eksportuojamų naftos produktų krovos Rusijos uostuose. Ar tai vis dar – politinis žaidimas, ar signalas, kad nuo kalbų judama prie darbų?

„Reikia suprasti, kad tą teoriškai ir praktiškai Baltarusija padaryti gali, bet jie dėl to ir patys labai stipriai nukentės“, – portalui lrytas.lt sakė faktoringo bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Baltarusiai per Klaipėdos uostą transportuoja daug žaliavinės naftos – tarptautinėse rinkose parduodant žaliavinę prekę marža išlieka labai nedidelė. Todėl bet koks pabrangimas – šiuo atveju logistikos kainų pokyčiai – reiškia, kad Baltarusija netektų dalies eksporto konkurencingumo. Tokiu atveju jiems arba teks naftą parduoti nuostolingai, arba nieko iš to neuždirbti.

„Klausimas, ar priimdami tokį sprendimą jie galės uždirbti, o jų šaliai valiuta dabar labai reikalinga. Vienintelis kelias, kaip jie tą galėtų padaryti – Rusija jiems pasiūlytų unikalias transporto sąlygas, tačiau, manau, kad tai taip pat yra neįmanoma.

Mano nuomone, ekonominio sprendimo čia nėra – jis Baltarusijai visiškai nuostolingas. Vadovaujantis ekonomine logika ir skaičiuojant, kiek padidės galutinės produkcijos kaina, kadangi Baltarusija žaliavas veš neefektyviu keliu, ji praktiškai iškrenta iš tarptautinės trąšų ir naftos rinkos“, – komentavo A.Izgorodinas.

Galima būtų manyti, kad kaip jau būta, Rusija ras būdų, kaip padengti finansinius Baltarusijos praradimus. Vis dėlto ekonomistas abejoja, ar patys rusai turi tiek laisvų pinigų.

„Rusijos ekonomika nukentėjusi nuo koronaviruso krizės, pavyzdžiui, jų skatinimo planas buvo gerokai mažesnis nei ES. Kitas apsektas – naftos kainos dar nėra atsistačiusios. Tad ir pati Rusija neturi tiek daug manevro laisvės, kad galėtų dalinti pigius pinigus kaimynams vardan to, kad išlaikytų gerus politinius santykius. Rusai ir patys dabar turi labai ribotą pinigų rezervą, kurį galėtų išnaudoti. Tad politinis sprendimas būtų žalingas visoms pusėms“, – komentavo A.Izgrodinas.

Vis dėlto jis nemano, kad Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) itin skausmingai kirstų baltarusiškų prekių praradimas. Krovos apimtys Klaipėdos uoste būtų mažesnės, dėl to mažėtų ir galutiniai eksporto skaičiai, tačiau sunku būtų manyti, kad BVP tai turėtų dramatišką poveikį.

„Transporto sektorius Lietuvoje didelis, tačiau yra dar didesnių: tai pramonė ir mažmeninė prekyba. Ir vienas, ir kitas pernai, nepaisant pandemijos, augo, todėl didelės dramos visame BVP nepamatysime“, – spėjo pašnekovas.

Visai kas kita – pats Klaipėdos uostas, kur baltarusiškos prekės sudaro žymią dalį krovos.

„Galbūt klystu, tačiau dėl to, kad baltarusiški kroviniai – nafta ir trąšos, nebus labai lengva surasti kitų klientų, kuriais būtų galima pakeisti baltarusiškuosius. Jei tai būtų grūdų eksportas, būtų kur kas paprasčiau surasti gamintoją, kuriam pasiūlius konkurencingas sąlygas, galėtumėm pakeisti baltarusiškus grūdus. O nafta ir trąšos – nišiniai kroviniai“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Priklauso ir geležinkelių rezultatai

„Nukreipus krovinių pervežimus geležinkeliais ir trąšų eksportą vykdant ne per Klaipėdą, Lietuva nukentėtų, nes visoje Klaipėdos uosto krovoje Rusijos ir Baltarusijos prekių srautas sudaro apie 42 proc. Esame mažiau priklausomi nei Latvija ir Estija, bet vis dėlto priklausomybė yra, be to, nuo to priklauso tiek Klaipėdos jūrų uosto, tiek „Lietuvos geležinkelių“ rezultatai“, – kalbėjo turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Nors, anot pašnekovės, uostas ir geležinkeliai – reikšmingos mūsų susisiekimo rinkos dalys, bet pagrindinį BVP šiame sektoriuje sukuria krovininio kelių transporto įmonės. Vis tik, anot ekonomistės, jei bus nutrauktas kai kurių prekių pervežimas iš Baltarusijos per Lietuvą, tą labiausiai pajus uostas, geležinkeliai ir tam tikros kelių krovininio transporto kompanijos.

„Tokie iššūkiai mus tik sustiprina. Kiekviena tokia krizė Lietuvą tik užgrūdino, privertė surasti naujas rinkas. Natūralu, kad ir šitas iššūkis padės mums tapti atsparesniais ir sumažinti priklausomybę nuo rizikingų ir nepatikimų partnerysčių.

Kalbant apie geležinkelių ir uosto bendrystę kažkiek pasitarnaus „Rail Baltic“ projektas ir Klaipėdos-Kauno geležinkelio elektrifikavimas. Jei tai pavyktų padaryti sklandžiai ir konkurencingai, kad būtų patogu į mūsų neužšąlantį uostą nukreipti prekes iš vakarų ir pietų „Rail Baltica“ geležinkeliu tiesiai į uostą, tai būtų vienas sprendimų“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.

Rusai žada persivilioti

Rusijos uostai Baltarusijai pateikiami kaip alternatyva lietuviškiesiems. Kalbama, kad perorientuoti krovinius iš Klaipėdos į Rusiją gali būti pasiruošta jau šiemet. Naujienų agentūra BNS nurodė, kad natos produktų krovos apimtys per metus siektų 2-3,5 mln. tonų.

Baltarusijos eksportuojami naftos produktai iki Rusijos uostų būtų gabenami geležinkeliais.

Anot Rusijos energetikos ministro Aleksandro Novako, laisvų krovos pajėgumų turi trys šalies uostai prie Baltijos jūros – Primorsko, Ust Lugos, Sankt Peterburgo.