Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narys Tomas Bičiūnas.
Darbo kodekse jis siūlo numatyti, kad „darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“
Pasak parlamentaro, šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.
„Pastebima, kad tokia praktika turi neigiamų padarinių, nes skatina prailginti darbo laiką bei ištrinti ribas tarp darbo ir privataus gyvenimo. Taigi, po darbo valandų darbuotojams turi būti užtikrinta teisė būti nepasiekiamiems.
Jeigu darbdavys suteikia technologijas ir neribotą naudojimąsi jomis, tai nereiškia, kad darbuotojas yra prie jų „pririštas“.
Nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų tapo savotišku darbuotojų išnaudojimu bei spaudimu darbuotojui visada būti prieinamam bei pasiekiamam“, – aiškino T. Bičiūnas.
Jo teigimu, nuotolinio darbo reiškinys skatina modernizuoti įprastų darbo teisinių santykių reguliavimą.
„ Iškyla naujų iššūkių darbo teisei įgyvendinti apsauginę funkciją, t. y. numatyti pakankamus saugiklius dėl darbuotojo profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso, streso darbe valdymo, saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe, tinkamų darbo sąlygų, asmens duomenų teisinės apsaugos, kitų individualių ir kolektyvinių teisių įgyvendinimo.
Dirbant nuotoliniu būdu, aktualu, pravartu nusimatyti terminą, per kurį nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus ir skambučius bei apibrėžti, kokiomis valandomis darbuotojas turi būti pasiekiamas.
Reikėtų aiškiai nurodyti, kad darbas neturėtų būti atliekamas po įprastų darbo valandų ar naktį, jei to nereikalauja darbo pobūdis ar nėra atskiro darbdavio nurodymo.
Kaip žinia, už papildomas darbo valandas ir darbą naktį ar poilsio dienomis darbuotojams turi būti papildomai atlygintina, todėl siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir darbuotojų reikalavimų dėl padidinto apmokėjimo už darbą, kurio darbdavys nenurodė atlikti, nuotolinio darbo laiką ir jo fiksavimą svarbu aiškiai reglamentuoti“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ duomenimis, COVID-19 pandemijos metu Europoje beveik du trečdaliai darbuotojų dirba iš namų.
Kaip pastebi Darbo kodekso papildymo projektą parengęs T. Bičiūnas, Europos Parlamentas jau ėmėsi iniciatyvos ir didele balsų persvara patvirtino teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama darbuotojams užtikrinti teisę išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti darbdavio nepasiekiam nedarbo metu.
Šią nuostatą siūlantis perkelti į nacionalinę teisę T. Bičiūnas pastebi, kad daugelyje Europos šalių – Belgija, Prancūzija, Italija ir Ispanija – jau priimti įstatymai dėl nuotolinių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo laisvalaikiu.
Kartu su Seimo nariu T. Bičiūnu Darbo kodekso papildymo projektą teikia Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė, Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis, Orinta Leiputė, Gintautas Paluckas, Dovilė Šakalienė, Kęstutis Vilkauskas.
Siūloma, kad Darbo kodekso papildymas įsigaliotų jau šių metų liepos 1 d.
