Lietuvos slaugos specialistų organizacija jau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu atkreipti dėmesį į šią problemą. Į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ruošiasi kreiptis ir Švietimo darbuotojų bei teisėsaugos pareigūnų profsąjungos.
Užsikrėtimo priežastį nurodyti sunku
Skaičiuojama, kad dabar koronavirusu serga daugiau nei 70 policijos pareigūnų. Nuo Naujų metų koronavirusu darbe užsikrėtę pareigūnai, švietimo ir sveikatos darbuotojai gali gauti padidintą ligos išmoką, prilygstančią vidutiniam darbo užmokesčiui.
Tačiau norint ją gauti būtina įrodyti „Sodrai“, kad virusu darbuotojas užsikrėtė darbe, pavyzdžiui, nuo paciento ar auklėtinio, o ne nuo kolegos.
„Dabar pareigūnui gauti 100 proc. išmoką pakankamai sudėtinga todėl, kad pareigūnas turi įrodyti, kad užsikrėtė nuo trečio asmens, kuris nesusijęs su juo, o ne nuo kolegos tarnybos metu.
Tokius atvejus atsekti pakankamai sudėtinga. Iš tikrųjų, tai didelė biurokratinė našta, nes tikrai negalėsi įvertinti, kur tiksliai užsikrėtei“, – aiškino Loreta Soščekienė, teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė.
Su tokia problema susidūrė ir ligoninėse dirbančios slaugytojos.
„Slaugytojos dirba ir kituose ligoninėse skyriuose, pavyzdžiui, dializės, psichiatrijos. Ten paguldomas pacientas, kuris, vėliau paaiškėja, kad serga Covid-19 liga.
Slaugytojos užsikrėtimo atveju nevisada gauna didesnę nedarbo išmoką, nors tai yra užsikrėtimas darbo vietoje, profesinė liga“, – sakė Aušra Volodkaitė, slaugos specialistų organizacijos prezidentė.
Sunkumai neaplenkė ir ikimokyklinio ugdymo darbuotojų.
„Šiuo metu užsikrėtę ikimokyklinio ugdymo pedagogai skundžiasi, kad jie ir taip yra pastatyti priešakinėse linijose, turi dirbti kontaktiniu būdu, dar jiems nėra pasiūlyti skiepai. Ir jie dabar, užsikrėtę ta liga, turi įrodinėti, ar tikrai ja užsikrėtė darbo vietoje“, – piktinosi švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Jei nėra įrodymų – išmokos mažesnės
Jei „Sodrai“ neįrodoma, kad žmogus darbe užsikrėtė nuo trečio asmens, o ne nuo kolegos, gaunama ligos išmoka penktadaliu mažesnė.
„Darbdaviai, mokyklų vadovai dažnai vengia įrodinėti ir net tų įrodymų sunku rasti.
Yra ir baimė, ar jų nenubaus, nes jų klausė, kodėl neužtikrino sąlygų. O juk žinome, užtikrinti 100 proc., kad neužsikrėstų virusu labai sudėtinga“, – pasakojo A.Navickas.
Teisėsaugos pareigūnų profsajunga skundžiasi – kad būtų išaiškinta, nuo ko užsikrėtė darbuotojas, komisijos priverstos dirbti lyg sekliai.
„Kiekvienoje įstaigoje yra komisija, kur darbdavys sprendžia, ar pareigūnas užsikrėtė tarnybos metu. Dabar situacija yra tokia, kad jis turi būti lyg detektyvas ir turi nustatinėti, kur gi tas pareigūnas užsikrėtė“, – teigė L.Soščekienė.
Tokia sistema saugo nuo piktnaudžiavimo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad tokia išmokų tvarka patvirtina ne veltui.
„Buvo sukurta tam, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Nes priežastinis ryšys bet kokiu atveju turi būti, kad būtų labai aišku, kokiomis sąlygomis žmogus užsikrėtė Covid“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Tomas Kavaliauskas.
Slaugos specialistų organizacija jau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su skundu, kad darbo vietoje nuo pacientų užsikrėtę darbuotojai vis tiek ne visada sulaukia padidintos nedarbingumo išmokos.
