Praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė žinia, jog vakcinos nuo COVID-19 gamintojai „BioNTech“ ir „Pfizer“ sumažino kiekį vakcinų, kurias artimiausiu metu turėjo pristatyti Lietuvai.
Planuojamas pristatyti kiekis mažinamas visoms ES šalims.
Tačiau Europos Komisijos siūlymo įsigyti papildomas 310 tūkst. dozių „Moderna“ vakcinų Vyriausybė atsisakė. Kas tai – trumparegiškumas ar kvailumas?
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog taip pasielgta todėl, kad farmacijos kompanija trečdaliu padidino kainą, be to, Lietuvos netenkintų vakcinų pristatymo terminai:
„Kompanija „Moderna“ kelia vakcinos kainą 33 proc., nenori tomis pačiomis sąlygomis jos platinti. Mūsų darbo grupė pasiūlė nepritarti tokiems pakeitimams.“
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad papildomai pirkti „Moderna“ vakcinų buvo atsisakiusi ir ankstesnė Vyriausybė, o dabartinė valdžia tai dar kartą patvirtino.
Trypčioja ir Lietuva, ir ES
Nors Vyriausybė tikina, kad pirkti papildomų kompanijos „Moderna“ vakcinų per brangu, privačios sveikatos priežiūros įstaigos, jei tik galėtų, įsigytų netgi ir brangesnių vakcinų. Ir nebūtina visam pasauliui apie tai trimituoti.
Juk sergantis žmogus verslui kainuoja gerokai brangiau negu skiepai.
Todėl labai nustebino, kodėl valdžia neperka papildomo kiekio pabrangusių vakcinų, kurias galėtų parduoti vidaus rinkoje.
„Lietuvai atsisakius „Moderna“ vakcinos prie jos iškart išsirikiavo kitų ES šalių eilė“, – teigė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
Tačiau kol kas trypčiojama vietoje ne tiktai Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje.
Pasak L.Paškevičiaus, ES teisines ir etikos normas atitinkančio sprendimo gauti ir skiepyti gyventojus komercine vakcina dar nėra: „Dalis privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengusios tokiam skiepijimui, bet dar nėra galimybės tiesiogiai bendrauti su gamintojais.“
Galėtų pasiūlyti pagalbą
Pasak Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento, aktyviai bendraujama tiek su Seimo Sveikatos reikalų komitetu, tiek su Sveikatos apsaugos ministerija, tiek su Valstybine vaistų kontrolės taryba, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru: „Neseniai surengėme nuotolinę konferenciją dėl privačiose medicinos įstaigose dirbančių medikų skiepijimo. Taigi dialogas vyksta, tačiau be žymių rezultatų.“
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija yra pateikusi valstybės institucijoms siūlymus įtraukti privačias medicinos įstaigas į decentralizuotą vakcinacijos procesą.
Privačių laboratorijų tinklas siūlo neatlygintinas logistikos paslaugas išvežiojant vakciną į galutinius vakcinacijos punktus, kurių turi per 300 visoje Lietuvos teritorijoje.
„Turime ir galimybę neatlygintinai pasiūlyti ypač galingą šaldymo įrangą, jei valstybei prireiktų tokios pagalbos“, – apie valdžiai teikiamus siūlymus kalbėjo L.Paškevičius.
Skiepytų įmonės lėšomis
„Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis, paklaustas, ar skiepytų savo darbuotojus, jei tik atsirastų tokia galimybė, nedvejodamas atsakė: „Žinoma.“
Anksčiau buvo svarstyta, kad vakcinos kaina galėtų siekti iki 20 eurų.
D.Dundulis sakė, kad masiškai testuoti darbuotojus dabar atsieina kelis kartus brangiau: „Tikrai pasinaudotume tokia galimybe, kad ir kiek vakcina kainuotų.
Paskaičiuokite: mums vienas tyrimas šiuo metu kainuoja apie 70 eurų, o greitasis testas – apie 20 eurų. Per mėnesį darome apie 200–400 testų.“
Lapkričio mėnesį įmonėje buvo pradėtas masinis darbuotojų testavimas dėl kilusio viruso protrūkio. D.Dundulis džiaugiasi, kad šį mėnesį situacija stabilizavosi.
„Yra tik pavienių atvejų. Palyginti su tuo, kas buvo lapkritį, sergančiųjų įmonėje sumažėjo dešimtimis kartų.
Aišku, daugiausia testavome gamybiniuose padaliniuose, todėl ten nuo lapkričio darbuotojai jau tirti 6–8 kartus“, – kalbėjo D.Dundulis.
Turi sukaupusi patirties
Prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė teigė, kad ir jų įmonėje pasiteisina profilaktiškai tikrinti darbuotojus dėl COVID-19, kai tuose pačiuose padaliniuose bent kelis kartus pasikartoja susirgimai.
Tyrimus įmonė apmoka savo lėšomis – tam pernai išleido daugiau kaip 33 tūkst. eurų.
Iš viso 2020-aisiais, kad ir darbuotojai, ir pirkėjai būtų saugūs, „Maximos“ parduotuvėse investuota daugiau nei 4 mln. eurų.
„Jeigu atsirastų galimybė darbuotojus skiepyti nuo COVID-19 bendrovės lėšomis, ją tikrai svarstytume. Turime patirties, kaip tai daryti, – kasmet savo darbuotojams sudarome sąlygas pasiskiepyti nuo gripo.
2020 metais norinčiųjų skiepytis nuo gripo buvo daugiau nei įprastai – bendrovė savo lėšomis paskiepijo beveik 30 proc. darbuotojų. Tam išleidome daugiau kaip 40 tūkst. eurų“, – pasakojo J.Bivainytė.
Ji prognozuoja, jog nuo COVID-19 norėtų pasiskiepyti daugiau kaip pusė darbuotojų.
Dėl skiepų nedvejotų
Vienos sėkmingiausių Lietuvos bendrovių „Norvelita“ valdybos pirmininkas Jordanas Kenstavičius net nedvejodamas sumokėtų už savo darbuotojų skiepijimą nuo koronaviruso. Svarbiausia „Norvelitos“ įmonė įsikūrusi Raseinių rajone, kur praėjusių metų rudenį buvo užfiksuotas šio užkrato protrūkis.
„Iki Naujųjų metų dirbti buvo labai sunku – darbuotojai sirgo, daug jų buvo ir izoliacijoje.
Nors šiuo metu situacija pagerėjo, vis dar pasitaiko pavienių susirgimų. Darbuotojus bandėme testuoti, tačiau greitųjų testų nelabai užtenka, be to, jie nėra visiškai tikslūs.
Tad skiepai, kad ir kiek jie kainuotų, būtų tikras išsigelbėjimas bendrovei, kurioje dirba keli tūkstančiai žmonių“, – kalbėjo J.Kenstavičius.
Valstybei – dviguba nauda
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad verslas itin suinteresuotas skiepijimu, nes tik tokiu būdu būtų garantuotas darbuotojų ir klientų saugumas: „Nemažai verslo įmonių kiekvienais metais skiepija savo darbuotojus nuo gripo, turi visą infrastruktūrą, sutartis su gydymo įstaigomis.
Valstybė turėtų pasinaudoti galimybe per verslo įmones komerciškai skiepyti gyventojus.
Valstybei tai nieko nekainuotų, o būtų paskiepyta kur kas daugiau žmonių.
Svarbu į procesą kuo greičiau įtraukti ir vaistinių tinklus – juk pagal naują reguliavimą bus leista žmones skiepyti vaistinėse.“
A.Romanovskis teigė, kad iš valdžios institucijų sklinda tam tikra baimė, į verslą iki šiol žiūrima įtariai – tik kaip į siekiantį naudos.
Pusė skiepų – Vilniaus regionui
Vakar pranešta, kad per parą Lietuvoje užfiksuoti 476 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Panašūs skaičiai Lietuvoje pastarąjį kartą buvo fiksuojami spalio viduryje. Tačiau nuo koronaviruso kasdien vis dar miršta dešimtys žmonių – tai kelis kartus daugiau, nei būdavo fiksuojama rudenį. Vakar paskelbta, kad per parą nuo COVID-19 mirė 21 žmogus.
Nors naujų užsikrėtimų COVID19 kasdien po truputį mažėja, ekspertai sako, kad virusas dar kelia didelį pavojų, nes nuo jo paskiepyta dar tik nedidelė visuomenės dalis.
Pirmadienį Lietuvą pasiekė penktoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 siunta, joje – per 14 tūkst. dozių.
Iš viso Lietuvoje nuo koronaviruso paskiepyti beveik 47 tūkstančiai žmonių. Aktyviausiai skiepijama Vilniaus apskrityje, kur panaudota apie pusę visų Lietuvą pasiekusios vakcinos dozių.
Pirmadienį antrojo skiepo sulaukė iškart po Kalėdų pirmą kartą paskiepyti Santaros klinikų medikai. Tačiau dalis jų skiepytis antrą kartą negalėjo – 79 medikams po pirmojo skiepo buvo nustatytas koronavirusas.
Prieš skiepijant atliekamas antikūnų testas gerokai pakoregavo eiles prie skiepų. Paaiškėjo, kad daugiau nei 4 tūkstančiai skiepytis pasiruošusių asmenų jau yra persirgę koronavirusu ir įgavę imunitetą. Vietoj jų paskiepyti kiti į eilę įrašyti asmenys.
Nors nuo koronaviruso paskiepyta jau nemažai medikų, gydymo įstaigos beveik kasdien praneša apie medikų mirtis.
Praėjusią parą mirė ilgametis Pakruojo ligoninės gydytojas ir Respublikinės Panevėžio ligoninės Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja. Mažiau nei per mėnesį Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė jau trys slaugytojos.
Per visą pandemijos laikotarpį nuo COVID-19 Lietuvoje mirė 18 medikų. Šiuo metu vis dar serga 3794 medikai. Per visą pandemijos laikotarpį COVID-19 buvo patvirtinta daugiau nei 12 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų.
Vakar Vyriausybei buvo pateikta ir sergamumo koronavirusu statistika atskirose savivaldybėse. Nors daugumoje savivaldybių naujų užsikrėtimų skaičius mažėja, kai kuriose situacija vis dar prastėja.
Jau ne pirmą parą pirmauja Visagino savivaldybė, kurioje 100 tūkst. gyventojų tenka 2050 koronaviruso atvejų, antroje vietoje – Trakų rajono savivaldybė, kurioje 100 tūkst. gyventojų tenka 1392 atvejai, Alytuje šis skaičius siekia 1210,5.
Mažiausiai naujų COVID-19 atvejų dviejų savaičių laikotarpiu 100 tūkst. gyventojų užfiksuota Rietavo savivaldybėje (303), Neringoje (339,9) ir Jurbarko rajone (362).
Kol kas draudžiamas judėjimas tarp savivaldybių. Savaitgalį policija apgręžė 1964 be būtinos priežasties patekti į kitą savivaldybę bandžiusius vairuotojus, 157 teks mokėti baudas.
