Darbuotojų kur kas labiau stinga stambiesiems darbdaviams: net 75 proc. įmonių, kuriose dirba 750 ir daugiau darbuotojų pernai susidūrė su sunkumais ieškant tinkamų darbuotojų. Įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, šis rodiklis siekia 59,6 proc.
Kryptingi veiksmai susiklosčiusiai situacijai gerinti bus pateikti naujose Užimtumo tarnybos strategijose. Šiuo metu rengiama bendroji Tarnybos strategija – strateginiai uždaviniai, strateginės iniciatyvos ir sėkmės faktorius parodantys rodikliai.
Darbuotojų trūkumo problema ir priemonės šiai problemai spręsti bus Paslaugų teikimo darbdaviams ir Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims strategijų objektas. Jos yra bendresnių Tarnybos strateginių uždavinių – teikti kokybiškai individualizuotas paslaugas klientams ir mažinti nedarbą – įgyvendinimo pagrindinė iniciatyva.
„Planuojama tobulinti Užimtumo tarnybos analitinius gebėjimus identifikuoti ir prognozuoti darbuotojų ar konkrečių įgūdžių trūkumo problematiką, į darbo rinką pritraukti šiuo metu neaktyvius Lietuvos piliečius ir migrantus, modernizuoti teikiamų paslaugų paketus bei paslaugų teikimo kanalus, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis. – Klientų, darbo rinkos bei socialinių partnerių (savivaldos, privačių įdarbinimo agentūrų, mokslo institucijų, darbdavių ir darbuotojų organizacijų, valstybinių institucijų ir kt.) įsitraukimas į šiuos kūrybinius procesus bus labai svarbus siekiant darbo rinkos pusiausvyros – darbdavių ir darbo ieškančių asmenų lūkesčių atitikties.“
Darbdavių apklausos rezultatuose išryškėjo dvi pagrindinės priežastys, sąlygojančiomis sunkumus surasti tinkamų darbuotojų. Pirmoji – nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija (42,9 proc.). Antroji – motyvacijos stoka (26,3 proc.).
Kiek mažesnę įtaką efektyviam įdarbinimui daro didelė konkurencija su kitais darbdaviais (10,1 proc.), darbo ieškančių asmenų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio (6,6 proc.), nepalanki demografinė situacija įmonės veikimo teritorijoje (4 proc.), reikiamų specialistų parengimo problema Lietuvoje (3,9 proc.), potencialių darbuotojų baimė užsikrėsti COVID-19 (3 proc.), nepatraukli įmonės teritorija – 1,2 proc.
Dar 0,9 proc. kliūtimi sėkmingam įdarbinimui įvardijo darbo paieškos išmokas.
Penktadalis įmonių, susidūrusių su darbuotojų pritraukimo problema, perskirstė esamų darbuotojų atliekamas funkcijas (21,9 proc.), didino darbo užmokestį (20,4 proc.), gerino darbo sąlygas (20,1 proc.). Dar 9 proc. darbdavių didino išlaidas darbuotojams pritraukti, 5,2 proc. – gerino ar didino darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones darbo vietoje.
Apklausos respondentai nurodė, kad jų įmonėse trūksta virėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, parduotuvių pardavėjų, statybininkų, pardavimo atstovų (vadybininkų), suvirintojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, pardavėjų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų bei kitų profesijų darbuotojų.
Daugiausia sunkumų ieškant ir pritraukiant tinkamus darbuotojus patiria Telšių, Panevėžio ir Alytaus apskrityse veiklą vykdančios įmonės. Tuo tarpu tokių Vilniaus ir Kauno apskričių darbdavių dalis – mažesnė nei šalies vidurkis.
Užimtumo tarnybos darbdavių apklausa vyko 2020-ųjų lapkričio 3–30 dienomis. Joje dalyvavo 2454 įmonės. Duomenys buvo renkami pasitelkiant 29 klausimus. Kadangi pandemijos laikotarpiu tiesioginis kontaktas yra ribojamas, į juos respondentai atsakinėjo internetu (prisijungę realiuoju laiku), rečiau – telefonu.
Apklausiamų įmonių kvotos sudarytos atsižvelgiant į apskrityse atskiruose ūkio sektoriuose veikiančių įmonių skaičių bei išlaikant proporcijas pagal įmonėse dirbančių darbuotojų skaičių.
