„Viskas grįžo į savo vietą. Praėjo visas pikas, dabar tyrimai jau neigiami. Nė vienas žmogus tikrai neužsikrėtė nuo jų (audinių – ELTA). O dabar sklandžiai dirbame, tai jau praeitas etapas“, – teigė Č.Tallat-Kelpša.
Ūkio direktorius taip pat pabrėžė, kad paramos iš Vyriausybės dėl COVID-19 infekcijos užmigdytų audinių nebuvo prašoma, kadangi žvėrelių kailius ruošiamasi panaudoti.
„Neprašėme paramos už užmigdytas audines. Be to, nemanau, kad turėtumėme prašyti jos tol, kol mums neliepia jų naikinti. Kol kas jos yra užšaldytos. Bet, kiek aš suprantu, mes turėsime galimybę tą kailį panaudoti. Nėra įrodymų, kad per audinių kailį būtų galima užsikrėsti“, – tikino Č. Tallat-Kelpša.
„Aišku, tas kailis neturės tokios vertės kaip sveiko gyvūno. Tuos nuostolius mes prisiimsime kaip natūralią verslo riziką“, – pridūrė jis.
Visgi Č.Tallat-Klepša pabrėžė, kad iki užsikrėtusių audinių kailio panaudojimo dar gali tekti kiek palaukti.
„Oficialaus raštiško leidimo iš veterinarijos tarnybos kol kas neturime. Bet iš tų pokalbių su ja aiškėja, kad kailiukus galėsime panaudoti. Tik gal reikės kažkokį laiką palaukti“, – kalbėjo jis.
Anot „Vilkijos ūkio“ direktoriaus, kai kurios audinės, kurių kailiukus lapkričio mėnesį dyrė ūkio darbuotojai, taip pat galėjo būti užsikrėtusios koronavirusu.
„Migdėme tuos žvėrelius, kurie manėme, kad serga, ir jų narvų kaimynus - taip pat. Tikėtina, kad ir didžioji dalis jų turėjo virusą. O paskui migdėme ir kitas audines, kurie neturėjo ligos požymių. Dyrėme jų kailius, nes lapkričio mėnesį yra šių darbų sezonas. Kailiai yra padėti saugiai, užšaldyti“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie priemones, kurių buvo imtasi, siekiant užkirsti kelią COVID-19 protrūkiams ūkyje, Č. Tallat-Kelpša teigė, kad, be įprastų saugumo priemonių, darbuotojai reguliariai testuojami greitaisiais koronaviruso testais.
„Mes perkame greituosius testus ir tikriname savo darbuotojus. Visus, kurie turi kontaktą su žvėreliais, – kartą per savaitę, o visus likusius – kas antrą savaitę. Taip pat profilaktiškai tikriname audines. Be abejo, žmonės dirbdami privalo dėvėti apsaugines priemones, rūpinamės dezinfekcija, raginame plauti rankas, darome viską, kaip ir priklauso“, – tikino jis.
Galiausiai Č. Tallat-Klepša pridūrė, kad darbuotojai, nors ir buvo pabūgę koronaviruso protrūkio tarp audinių, dirbti ūkyje neatsisakė.
„Darbuotojai buvo išsigandę, kai buvo pats pikas. Nežinojome ir patys bijojome, ar neužsikrės žmonės, ar nebus kažkokių problemų.
Tačiau iš tų darbuotojų, kurie dirbo Jonavoje, nebuvo tokių, kurie būtų atsisakę dirbti. Tiesa, mes tuo metu pakėlėme įkainį, ir visi gavo didesnį atlyginimą. Bet žmonės, tikėtina, būtų likę dirbti ir be jo“, – sakė jis.
ELTA primena, kad pernai lapkričio 26 dieną Jonavos rajono audinių ūkyje, kuriame laikyti įmonėms „Danmink“ ir „Vilkijos ūkis“ priklausantys gyvūnai, staiga nugaišus 169 audinėms ir ištyrus jų mėginius, buvo patvirtinta, kad gyvūnai buvo užsikrėtę COVID-19.
Keletui iš ūkį prižiūrinčių asmenų taip pat buvo patvirtinti COVID-19 atvejai.
