2020-aisiais emigracija sumažėjo
Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro mokslinis vadovas prof. dr. Domantas Jasilionis sako, kad karantino suvaržymų ir „Brexit“ kontekste laukta esminių migracijos permainų, tačiau emigracijos skaičiai, nors ir sumažėję, išliko dideli.
„Tų visų suvaržymų kontekste mes laukiame tokių didesnių ir esminių permainų, bet, kaip matome, tie skaičiai liko pakankamai dideli“, – ketvirtadienį sakė demografas.
D.Jasilionio teigimu, įtakos emigracijai turėjo ir neapibrėžtumas, susijęs su „Brexit“.
Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – 7,5 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Į Lietuvą gyventi grįžo 20,8 tūkst. Lietuvos piliečių – 2 proc. daugiau negu ankstesniais metais.
Į šalį taip pat atvyko 22,3 tūkst. užsieniečių: tai 13,2 proc. daugiau negu 2019-aisiais. Imigravusių Baltarusijos piliečių skaičius, palyginti su 2019 metais, padidėjo 1,1 karto, Ukrainos – 5 proc., Rusijos piliečių sumažėjo – 3,2 proc.
Tuo metu emigracija sumažėjo: pernai išvyko 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – 21,2 proc. mažiau negu 2019 metais. 6 tūkst. (26,2 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 3,8 tūkst. (16,6 proc.) – į Ukrainą, 2,1 tūkst. (9,1 proc.) – į Baltarusiją, 1,8 tūkst. (7,7 proc.) – į Vokietiją, 1,7 tūkst. (7,3 proc.) – į Norvegiją.
Naują emigracijos bangą vertina skeptiškai
Kalbas apie po pandemijos laukiančią emigracijos bangą, Demografinių tyrimų instituto direktorė Vlada Stankūnienė vertina skeptiškai.
„Kai kur akcentuojama, kad bus emigracinė banga – kodėl ji turėtų būti? Dėl to, kad pandemija paveiks ekonominę situaciją? Mes gi ne vieninteliai turėsime pandemijos pasekmes. Intensyvios emigracijos bangos ateityje aš nematyčiau“, – prognozuotą emigracijos bangą vertina demografė.
Anot jos, mažėjančiai emigracijai įtakos turi jaunų žmonių, kurie galėtų emigruoti, potencialas, kuris bus gerokai mažesnis su kiekvienais metais.
„Intensyviausiai emigruoja 20–30 metų piliečiai. Tai ta karta, kuri gimusi jau nepriklausomoje Lietuvoje ir kurių nėra daug. Manau, jog vertinant absoliučiai, tai emigrantų turėtų mažėti“, – teigia V.Stankūnienė.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog rizikų dėl emigracijos egzistuoja, tačiau praėjusių metų tendencijos yra stebėtinai geros.
„Nepaisant pandemijos ir krizės, pirmą kartą per 30 metų netgi Lietuvos piliečių tarptautinis migracijos balansas buvo teigiamas. Praeitų metų kovo mėnesį prognozavau šiek tiek kuklesnį augimą – 2–4 tūkst., o paaiškėjo, kad tas augimas siekė netgi 5,5 tūkst. gyventojų, tai atitinkamai turime tokią situaciją, kad ir bendras gyventojų skaičius Lietuvoje šiek tiek išaugo pirmą kartą nuo 1991-ųjų“, – teigia Ž.Mauricas.
„Kas stebina labiausiai, tai kad balansas teigiamas praktiškai visose savivaldybėse – tokio dalyko mes nesame turėję Lietuvos istorijoje. Žmonės grįžta ne tik į didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir į mažesnius miestelius“, – apie migracijos tendencijas kalba Ž.Mauricas.
Keisis patraukliausios kryptys
Nors kalbos dėl naujos emigracijos bangos vertinamos prieštaringai, išvykstančiųjų ir Lietuvos kryptys vis dėlto veikiausiai keisis. Po „Brexit“ JK nebebus populiariausias emigrantų pasirinkimas.
Statistikos departamento duomenimis, praeitais metais emigravusiųjų į JK skaičius, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 4,1 tūkst. (40,3 proc. Padidėjo emigracija į Ukrainą – 1,6 tūkst. (1,7 karto), Baltarusiją – 1 tūkst. (1,9 karto).
Anot demografės V.Stankūnienės, po „Brexit“ labiausiai emigrantų akys gali krypti į Šiaurės šalis, o visų pirma – Norvegiją. Taip pat tam tikra dalis emigruoti gali ir į Vokietiją, tačiau tie srautai negali būti labai dideli, nes darbo rinkos imlumas yra gerokai mažesnis nei JK.
„Norvegija yra gana maža šalis, palyginti su JK. Pasižiūrėkime, koks gyventojų skaičiaus santykis tarp JK ir Norvegijos, kurioje darbo rinka beveik 10 kartų mažesnė nei JK“, – svarsto demografė.
Ž.Mauricas pritaria, jog, nepaisant kalbos barjerų, patraukliausios kryptys emigruoti išliks Skandinavijos šalys ir Vokietija.
Tikėjosi mažesnės emigracijos
Demografinių tyrimų instituto direktorė V.Stankūnienė teigia, jog į emigraciją turėtume žiūrėti gerokai plačiau.
„Jei žiūrėsime į pastaruosius metus, emigracijos apimtys mažėja. Pagal statistinius rodiklius, praėjusiais metais emigravo 23 tūkst. žmonių. Palyginti su 2017-aisiais, kada emigravo beveik 48 tūkst. lietuvių, tai atrodo pastebimas pokytis. Tačiau žinome, kad 2020-ieji buvo labai ypatingi metai ir turėtume į juos žvelgti kitaip“, – apie emigracijos tendencijas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo V.Stankūnienė.
Anot V.Stankūnienės, demografai tikėjosi, jog emigracinis srautas 2020-aisiais bus labai mažas, tačiau iš Lietuvos emigravo net 23 tūkst. gyventojų.
„Tai iš tiesų tebėra intensyvi emigracija, nors gerokai mažesnė nei buvusi prieš tai. Vis dėlto, tai yra pasekmė įvairių geopolitinių veiksnių, ne tik epidemiologinių“, – teigia demografė.
Kaip bus ateityje, pasak V.Stankūnienės, priklausys nuo įvairių aplinkybių.
„Tai, kad Lietuvoje gerėja socialinės ir ekonominės sąlygos, silpnėja veiksniai, išstumiantys gyventojus, yra geras rodiklis, tačiau vis vien gerovės lygis yra labai netolygus – ypač regionuose“, – teigia V.Stankūnienė.
Laukia optimistinio scenarijaus
Pasak Ž.Maurico, šiais metais viskas priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti ekonominę krizę, sumažinti nedarbo lygį.
„Ypač svarbus yra santykinis mūsų pasirodymas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis. Jeigu Lietuva uždels ir neatvers ekonomikos tokiu pačiu greičiu kaip kitos Vakarų Europos šalys, tada galime sulaukti emigracijos bangos“, – teigia Ž.Mauricas.
Ekonomistas tokį scenarijų vadina pesimistiniu. Labiausiai jis tikėtųsi tokio scenarijaus, kuris buvo praėjusiais metais ir mano, jog emigracijos banga neturėtų kilti: „Įvyko „Brexit“ – į JK emigruoti daug sunkiau, daugiau dirbame iš namų, nekilnojamasis turtas kitose šalyse taip pat gerokai brangesnis. Tų faktorių, kurie stumtų darbuotojus iš Lietuvos, yra daug mažiau.“
Grįžtančiųjų šuolio nėra
Kitas labai svarbus procesas, kuris šiuo metu vyksta Lietuvoje – imigracija. Kalbant apie į tėvynę grįžtančius lietuvius, demografė V.Stankūnienė teigia, jog didelio šuolio nėra.
„Mane savotiškai šokiruoja akcentavimas viešojoje erdvėje, kad grįžtančiųjų šuolis yra labai didelis. Taip, praėjusiais metais grįžo beveik 21 tūkst. piliečių, tačiau, palyginti su 2019-aisiais, šiemet tik 400 daugiau grįžusiųjų“, – teigia V.Stankūnienė.
Anot jos, net ir 2013-aisiais grįžusiųjų skaičius buvo šiek tiek mažesnis, tačiau panašus.
Nors tautiečių grįžimo šuolio nėra, užsieniečių, imigruojančių į Lietuvą šuolis kasmet vis didėja.
„Puikia žinome, jog daugiausia tai darbuotojai iš Ukrainos, Baltarusijos ir dalis iš Rusijos. Atidarėme duris ir įsileidome. Mūsų emigravo 23 tūkst., o iš Rytų šalių atvyko beveik tiek pat. Kaip tai vertinti? Ar tikrai mums to reikia ir ar tai yra mūsų siekiamybė?“ – svarsto V.Stankūnienė.
Naujos ateities grėsmės
Ekonomistas Ž.Mauricas teigia, jog migracija įgaus naujų pavojaus rizikų.
„Lietuvai reikėtų kalbėti ne apie emigraciją, o apie protų nutekėjimą į kitas valstybes, kurios sieks pritraukti talentus iš Lietuvos. Svarbiausia, kad mūsų neištiktų Pietų Europos šalių likimas, kai gabiausi ir ambicingiausi asmenys, norintys realizuoti savo potencialą didesnėse rinkose, gali rinktis emigracijos kelią tam, kad išpildytų savo profesines ambicijas“, – apie galimas grėsmes naujienų portalui lrytas.lt pasakoja Ž.Mauricas.
Anot ekonomisto, tokiu būdu galime netekti didelio skaičiaus gabių žmonių, o tai stabdytų mūsų ekonomikos augimą ateityje.
Kaip antrą grėsmę Ž.Mauricas įvardija santykį tarp imigrantų iš trečiųjų šalių ir emigracijos iš Lietuvos į kitas Vakarų Europos valstybes:
„Čia matyčiau tam tikrą iššūkį. Jei statybų sektoriuje įmanoma uždirbti apie 1 tūkst. eurų į rankas, tai, manau, kad Lietuva jau yra tapusi patrauklia šalimi daugeliui žmonių iš Rytų Europos.“
Anot jo, iššūkis iš masinės emigracijos transformuojasi į dvigubą iššūkį – protų nutekėjimą ir imigracijos politikos balanso palaikymą.
