Nežino, ko tikėtis
Kaune įsikūrusiame prekybos miestelyje „Urmas“ dirba maždaug 6 tūkstančiai žmonių. Daugelis jų – smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai arba šios kategorijos įmonių darbuotojai.
Nuo gruodžio vidurio didžioji dalis parduotuvių prekybos miestelyje uždaryta, dirba tik maisto ir kai kurių paslaugų teikimo vietos.
„Nors jau praėjo mėnuo nuo naujos Vyriausybės darbo pradžios, prekybininkai vis dar yra visiškoje nežinioje ne tik dėl paramos. Lyginant su pirmuoju karantinu, tada gana greitai buvo įvardyta, kokios paramos galima laukti. Dabar nuo anksčiau tebeveikia tik atlyginimų kompensavimo dėl prastovų mechanizmas, o apie kitokių formų paramą vis dar nėra jokios aiškios informacijos. Žmonės nežino ko tikėtis, ko laukti, kaip elgtis.
Mes savo iniciatyva nutarėme kompensuoti nuomininkams 20 proc. nuomos mokesčio už pusę gruodžio mėnesio, kada parduotuvės jau nebegalėjo dirbti. Tačiau nežinome ar galėsime ir toliau tą daryti“, – apie situaciją pasakojo „Urmo“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė.
Prekyba nevyksta
Prekybos miestelyje dvi vyriškos aprangos parduotuves turinčios bendrovės „Dagina“ savininkė Virgina Glambinskė sakė, kad daugiausia nerimo kelia tvyranti nežinomybė.
„Nedirbame jau mėnesį, o neaišku nei kada tikėtis karantino pabaigos, nei kokia bus parama. Kompensuojami tik darbuotojų atlyginimai, o dėl nuomos ir kitokių kompensacijų kol kas nėra jokių žinių. Pirmojo karantino metu buvo padengta dalis nuomos, taip pat ir vienkartinė kompensacija pagal sumokėtą GPM. Nuomos kompensacija labai palengvina padėtį, tačiau tai vis tik nėra pagrindinis dalykas. Be papildomos paramos verslui bus labai sunku vėl įsisukti, nes kai atsidarysime visus žieminius rūbus teks išparduoti už žymiai mažesnes kainas, o įsigyti pavasariniams lėšų nebeužteks“, – pasakojo pašnekovė.
Nedidelė 9 darbuotojus turinti bendrovė internetinės parduotuvės neturi, tačiau bandė teikti pasiūlymus klientams savo „Facebook“ puslapyje. Anot savininkės, net ir ne karantino metu gaudavo iš ten užklausų, o dabar – tyla.
„Bėda ne tik ta, kad mūsų pirkėjai įpratę rinktis prekes gyvai, matuotis, pasitarti. Daug ką lemia ir tai, kad žmonės labai daug laiko praleidžia namie, niekur neina. Tad ir naujų drabužių jiems reikia kur kas mažiau. Ne tik kostiumų, bet ir šiltesnių drabužių, kurių, stipriau atšalus orams parduodavome tikrai daugiau nei įprastai“, – sakė V.Glambinskė.
Kompensacija nuomai – labai svarbi
Sportinės aprangos parduotuvės „Sport 4U“ susiduria su labai panašiomis problemomis. Pardavimų vadovė Vita Rašinskė labiausiai akcentavo nuomos kompensavimo klausimą.
„Kol kas esame girdėję tik apie paramos verslui projektą, kuris išsamiau vis dar nėra pristatytas. Mūsų žiniomis ten gali visai nelikti nuomos kompensacijų. Toks sprendimas būtų tikrai nuviliantis, nes juk išlaidos nuomai daugeliui verslų yra vienos iš pagrindinių.
Juo labiau, kad pirmojo karantino metu buvo sukurtas tikrai gerai veikiantis kompensavimo mechanizmas pagrįstas nuomos sutarčių registravimu. 50 proc. kompensavo valstybė, 30 proc. nuomotojas, o nuomininkui liko padengti 20 proc. nuomos mokesčio. Mano nuomone ši sistema buvo tikrai gerai veikianti ir teisinga, tad reikėtų tiesiog pratęsti jos veiklą“, – mintis dėstė V.Rašinskė.
Pasak jos, siūlymas paramą teikti įmonėms, kurių apyvarta krito 30 proc. ir daugiau, nėra geras.
„Mes, kaip ir daugelis kitų įmonių, jau po pirmojo karantino daug investavome elektroninę prekybą. Kiti nepaisant nieko vykdė plėtrą, kad kaip nors didintų pardavimus ir galėtų išgyventi. Tai tokiu atveju apyvarta gal ir nekrito taip smarkiai, bet įmonės turėjo kur kas daugiau išlaidų. Todėl šiuo atveju susidarytų paradoksali situacija, kad tokia paramą gautų tie, kurie nedarė nieko, kad išgyventų. O tie, kurie investavo į išlikimą būtų tarsi nubausti už tai, kad stengėsi“, – pažymėjo pašnekovė.
Pasiūlė vaizdo konsultacijas
Taikydamasi prie susidariusios situacijos bendrovė pasiūlė ir daugiau sprendimų savo klientams. Vienas iš jų – vaizdo konsultacijos.
Aprangos pardavėjai video skambučio metu rodo pirkėjams galimus drabužių variantus, atsako į klausimus, pataria. Nepaisant visų pastangų, elektroninė prekyba sudaro tik apie 10–15 proc. įprastinės prekybos.
„Drabužiai vis tik yra tokia sritis, kur žmonės nori pamatyti savo akimis, pačiupinėti audinį, pasimatuoti. Be abejo, suteikiame galimybę pirkėjams netinkantį pirkinį grąžinti, bet žmonėms tai yra tam tikras nepatogumas. Todėl pirkdami drabužius žmonės pirmenybę teikia apsilankymui įprastoje parduotuvėje. O kol jos negali dirbti – pilnavertiška prekyba nevyksta“, – konstatavo sportinės aprangos parduotuvių atstovė.
