Taip pat svarstoma, kad dėl šių pokyčių mažės didelių prekybos centrų skaičius, keisis ir pačios parduotuvės, ir žmonių apsipirkimo įpročiai.
– Pandemija pakeitė mūsų gyvenimus iš esmės. Kaip pasikeitė apsipirkimo įpročiai?
– Pandemija diktavo naujas apsipirkimo sąlygas. Išskirčiau keturis pagrindinius apsipirkimo pokyčius. Pirma – pirkėjai pradėjo daugiau naudotis internetine prekyba, vengdami eiti į parduotuves, mažindami kontaktų skaičių.
Antras elgsenos pokytis – vis daugiau pirkėjų vietoje to, kad eitų į dideles parduotuves, pradėjo rinktis mažesnes, esančias arčiau namų, su mažesniu asortimentu, kad kuo mažiau laiko praleistų parduotuvėje, kad būtų kuo mažiau kontaktų.
Trečias – pirkėjai vis dažniau pradėjo naudotis savitarnos kasomis. Perkant savitarnos kasoje išvengiama kontakto, pirmiausia, su kasininku, taip pat su kitais pirkėjais.
Ketvirtas – stipriai išaugo bekontakčiai atsiskaitymai. 2019 m. kas antras pirkėjas, pirkdamas kortele, naudodavo bekontaktį atsiskaitymą. 2020 m. iš trijų žmonių du naudojo bekontaktį atsiskaitymą. Įdomu ir tai, kad jau kas 9 pirkėjas apsipirkimui naudojo išmanųjį įrenginį: telefoną, laikrodį.
– Prie savitarnos kasų nepatogu privažiuoti su dideliais vežimais, pilnais prekių, nes tiesiog netelpa ant padėklo. Ar ieškosite būdų, kaip spręsti šitą problemą, ar tai tiesiog neskirta dideliems apsipirkimams?
– Savitarnos kasos yra suprojektuotos mažiems krepšeliams, ne vežimėliams. Vežimėliams yra kitos technologijos, tai savitarnos skanavimo sistemos. Pirkėjas, įėjęs į parduotuvę, pasiima specializuotą skenerį ir, dėdamas prekes į vežimėlį, tuo skeneriu nuskenuoja prekes. Atėjus į savitarnos kasą jam nebereikia tų prekių perskenuoti, tik atlikti apmokėjimą ir išeiti iš parduotuvės.
Lietuvoje yra keletas prekybininkų, kurie pristatė šitą sprendimą praėjusiais metais. Latvijoje ir Estijoje yra ir kitokia šio sprendimo atmaina – tai apsipirkimas, naudojant paties pirkėjo išmanųjį telefoną.
Tiesiog reikia parsisiųsti prekybininko aplikaciją į telefoną ir parduotuvėje telefonu skenuoti prekes. Už jas galima apmokėti arba pačioje aplikacijoje, arba kasoje.
– Kada tokį sprendimą matysime Lietuvoje?
– Manau, kad šiais metais tai tikrai atsiras.
– Estijoje savitarnos kasoje jau galima atsiskaityti ne tik už maisto produktus ir gėrimus, bet ir tabako gaminius. Nebelieka kontakto su darbuotojais, nebereikia rodyti asmens dokumento. Ar tokių naujovių artimiausiu metu galime tikėtis ir Lietuvoje?
– Taip, mes vystome šį projektą su keliais prekybininkais. Pasitelkus kameras ir dirbtinį intelektą, filmuojamas pirkėjo veidas ir nustatomas jo amžius, ar jis gali pirkti amžiaus patvirtinimo reikalaujančias prekes. Tai patvirtinama per kelias sekundes. Taip išvengiama to, kad pirkėjui reikia laukti, kol ateis konsultantas ir patikrins dokumentą.
Estijoje tai įdiegta, rezultatai labai geri. Prekybininkai planuoja plėsti šią technologiją. Lietuvoje taip pat šnekamės su daugeliu prekybininku ir tikiu, kad jau šiais metais pasirodys ši funkcija.
– Apsiperkant savitarnos kasoje dažnai kyla keblumų, kai tenka paieškoje rasti vaisių ar daržovę. Ne visada žinai, kokią tą bulvę įsidedi į savo krepšelį. Sakote, kad ateityje apsipirkimas savitarnos kasoje bus daug paprastesnis. Kas keisis? Nebereikės ieškoti bulvės ar obuolio rūšies?
– Teisingai paminėjote. Turbūt dabar vienas iš savitarnos sistemų naudojimo trikdžių, kuris labiausiai nepatogus pirkėjui, – ieškoti sveriamų prekių, neturinčių brūkšninio kodo.
Turime vieną prekybininką Lietuvoje, kuris bando technologijas savitarnos kasoje: atsinešus vaisius ir daržoves, padėjus jas savitarnos kasoje, kameros su dirbtiniu intelektu nustato, kokia tai prekė. Pati sistema pasako, koks tai pomidoras.
Tai pagreitina apsipirkimą savitarnos kasoje ir pašalina trikdį – vaikščioti po meniu ir ieškoti, koks tai pomidoras. Taip pat išvengiama klaidų, nes tie pomidorai ir obuoliai labai panašūs.
Ši technologija gali būti naudojama ne tik savitarnos kasose, bet ir paprastose kasose kasininkų darbui pagreitinti. Gal yra tekę susidurti, ypač, jei naujas kasininkas, atnešus prekę, jis varto katalogą arba klausia kolegos, koks kodas. Jam tokia sistema irgi padėtų, kuri pasakytų, kokia tai prekė. Naujų kasininkų apmokymas ir pats atsiskaitymas paprastoje kasoje taptų daug greitesni.
– Ar tos sistemos tikslios?
– Technologijos pakankamai tikslios. Aišku, viskas priklauso nuo duomenų, kiek laiko ta technologija paleidžiama nematomu vartotojui režimu, nes tada ji tiesiog kaupia duomenis ir mokosi pati.
Mūsų testai rodo, kad po savaitės mokymosi dirbtinis intelektas yra daug tikslesnis tiek atpažįstant amžių, tiek atpažįstant pati produktą, negu pats pirkėjas tai padarytų.
– Dar viena naujovė – maistomatai. Kaip šie įrenginiai gali palengvinti apsipirkimus ir mūsų kasdienybę?
– Mums jau įprasta ne maisto prekes užsisakyti ir atsiimti paštomate. Maistomatas yra toks pat būdas, tik pritaikytas maisto produktams. Galima palaikyti šaldytą, šviežią produkciją, kambario temperatūrą.
Ne visiems pirkėjams yra patogus pristatymas į namus dėl kelių priežasčių: pavyzdžiui, nežino, kada grįš namo, arba užsakymas yra už dviejų trijų dienų, o reikia čia ir dabar.
Maistomatai dažnai statomi šalia parduotuvių, tad, kai pateiki užsakymą, parduotuvė gali per valandą dvi surinkti tavo užsakymą, ir jau gali nuvažiuoti jo atsiimti. Tai greita ir patogu, gali reguliuotis, kada tą prekę pasiimsi.
Kita tendencija – Skandinavijoje ir Estijoje maistomatai statomi į nutolusias vietas, kaimo teritorijas, mažus miestelius, kur nėra parduotuvių. Išvežioti prekes ir statyti parduotuves ten neapsimoka, nes per mažas žmonių tankis, per reti apsipirkimai, tai tiesiog statomas toks maisto terminalas.
– Prognozuojama, kad prekybos centruose atsiras išmanieji vežimėliai. Kas tai?
– Išmanieji vežimėliai skirti dideliems, savitarnos apsipirkimams. Įėjus į parduotuvę, panaudoji specialią aplikaciją telefone, kad atsirakintum vežimėlį. Telefoną įsidedi į kišenę, važiuoji su vežimėliu ir dedi prekes į vežimėlį. O vežimėlyje yra integruotos kameros ir dirbtinis intelektas, kurie atpažįsta, kokias prekes dedi į vežimėlį.
Yra didelis liečiamas ekranas, kur rodoma, kokios prekės buvo įdėtos, pirkėjui parodoma, kokias specialias akcijas jis turi, kiek turi lojalumo taškų, su juo prekybininkas gali bendrauti personalizuotai.
Išeinant iš parduotuvės galima paspausti mygtuką ir atsiskaityti už tas prekes. Nereikia stovėti kasose ir eilėse.
Kol kas tokio sprendimo Lietuvoje ir Baltijos šalyse nėra, bet vienerių-dvejų metų bėgyje tokia technologija gali pasirodyti. Toks sprendimas jau yra išrastas ir naudojamas Vokietijoje, Italijoje.
– Ar galime tikėtis prekybos centruose, parduotuvėse robotų?
– Galima ne tik tikėtis. Jie jau yra. Vis daugiau ir namų ūkiuose atsiranda robotų siurblių, kurie siurbliuoja grindis. Ta pati tendencija yra ir prekybos centruose. Jie diegia robotus, kurie plauna grindis.
Kitas panaudojimo būdas – robotas važinėja ir daro parduotuvėse inventorizacijas: skenuoja visas lentynas, nustato, kur produktų likučiai per maži ir reikia papildyti, patikrina ar planogramos teisingai išdėliotos, ar etiketėse atspausdinta teisinga kaina, sugeneruoja neatitikimus. Tada darbuotojai eina jų pakoreguoti.
Mes, kaip kompanija, vystome prekių surinkimo sprendimus. Mūsų pirmieji klientai Skandinavijoje naudoja robotus surinkti prekes. Tai – hibridinis variantas, kai dalį proceso atlieka robotas, dalį – žmogus.
Lietuvoje, tarkime, įvykdome maisto užsakymą, koks nors darbuotojas nueina į parduotuvę, surenka prekes ir pristato į namus ar maistomatą. Mūsų atveju yra specializuota patalpa parduotuvėje, kur surinkėjas ima prekę tik iš vienos dėžės ir deda ją į pirkėjo krepšelį, o pačias prekes priveža robotai. Tai daug efektyviau ir greičiau. Tada užsakymai paruošiami per pusvalandį.
– Ateityje nebestebins parduotuvėje važinėjantys robotai?
– Mūsų partneriai darė tyrimą: buvo paleistas robotas, kuris važinėja po parduotuvę ir skenuoja lentynas darbo metu. Didžioji dalis pirkėjų dabar jau visai nekreipia į jį dėmesio. Tai – kaip dar vienas pirkėjas. Tik mažai daliai pirkėjų jis užkliuvo.
– O kaip vyresnio amžiaus žmonės? Ar jie mokės apsipirkti tokio tipo parduotuvėse?
– Parduotuvių bus visokių. Greitai atsiras tokių, kur išvis nebus kasų ir kasininkių, viskas bus automatizuota. Išliks ir didelių parduotuvių, kur galima rasti labai platų asortimentą, daug paslaugų, pramogų.
Ateityje bus ir tokių parduotuvių, kur tiesiog nuskenuosi prekes, kurių tau reikia, nueisi į restoraną ir, kol valgysi, parduotuvė prekes surinks, gražiai supakuos, sudės tau į bagažinę, ir galėsi važiuoti.
Kai 2008 m. pradėjome diegti savitarnos kasas, buvo didžiausias susirūpinimas, kaip jomis naudosis senjorai. Bet, iš tiesų, dalis senjorų dabar jomis naudojasi pakankamai aktyviai. Jiems patiko, nes niekas nekapoja į nugarą, neragina, jie gali ramiai pasitikrinti kainas, sudėti grynus pinigus ir atsiskaityti.
Laimės tas prekybininkas, kuris pateiks visus galimus apsipirkimo ir atsiskaitymo būdus.
