Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sako, jog prioritetas gauti pagalbą skirtas smulkiajam verslui. Tačiau, anot Verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, stambiosios įmonės, kurios stipriai nukentėjo dėl pandemijos, taip pat neturėtų būti užmirštos.
– Pone Jurguti, naujų pagalbos priemonių koncepcija jau yra parengta ir šiuo metu derinama. Ar rengiant pagalbos priemonių paketą atsižvelgta į verslo atstovų išsakytas pastabas apie pirmąjį pagalbos paketą?
– Norėčiau pradėti nuo to, kad gruodžio mėnesį, kai pradėjome dirbti Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, neradome nė vienos veikiančios pagalbos priemonės nuo karantino nukentėjusiam verslui, išskyrus tam tikras nišines priemones.
Pirmas dalykas, kurį skubėjome pradėti, tai kad apskritai priemonės verslui pradėtų veikti, nes nuo lapkričio 7 dienos Lietuvoje įvestas karantinas. Dalis verslo sektoriaus uždarytas dar spalio mėnesį, dalis sektorių pradėti griežtai riboti gruodžio mėnesį.
Labai svarbu, kad tos priemonės apskritai atsirastų ir veiktų. Žinoma, atsižvelgėme į pastabas, kurios buvo išsakytos dar lapkričio ir gruodžio mėnesiais praėjusiai Vyriausybei. Prieš Naujuosius Vyriausybėje atlikome tam tikras korekcijas. Mes puikiai suprantame, kad turime judėti keliomis kryptimis. Tas verslas, kuris negali veikti, patiria pastoviąsias sąnaudas, kurios susideda iš dviejų dalių.
Pirma – darbuotojų kaštai. Tam veikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prastovų priemonė. Antras dalykas – patalpų kaštai. Pavasarį veikė nuomos kompensacija, tačiau ši pagalbos priemonė sulaukė įvairios kritikos. Iš esmės, puikiai suprantame, kad uždarytiems verslams, kurie negali veikti, padengti tas pastoviąsias išlaidas reikia.
Todėl yra paruoštas dar vienas subsidijų paketas, kuris iš galėtų būti alternatyva tiesioginiam nuomos mokesčio kompensavimui.
– Kalbant apie pirmąjį paketą, kritikos tikrai buvo. Pone Romanovski, kaip jūs vertinate antrojo paramos paketo priemones?
– Esminis dalykas, ką ir viceministras paminėjo, yra nuomos kompensacijos. Aš suprantu, kad paramos priemonė buvo gana gremėzdiška ir susilaukė daug kritikos. Kompensaciją buvo sudėtinga gauti, nes iš pradžių turėjai gauti nuolaidas iš tiekėjų, tada pateikti dokumentus.
Mūsų siūlymas būtų prisirišti prie nuomos kaštų, kuriuos įmonės dabar patiria ir paprasčiausiai kompensuoti tam tikrą procentą. Pirmojoje priemonėje kompensacijos buvo mokamos skaičiuojant 25 proc. nuo 2019-aisiais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad siūlome antrajame etape prisirišti prie nuomos kaštų, nes daugumos įmonių, kurios dabar negali veikti, viena didžiausių naštų yra nuoma.
– Pone Jurguti, akivaizdu, kad visiems padėti bus neįmanoma. Kokie bus prioritetai, kalbant apie antrąjį pagalbos verslui paketą?
– Reikia suprasti, kad noro padėti yra daug ir jis yra didesnis nei galimybės. Mes turime rasti būdą, kaip paramą paskirstyti taikliai, greitai ir kad skirta suma būtų reikšminga pagalba.
Yra dvi paramos dalys – paskolinės priemonės ir subsidijos. Žinoma, kad subsidijos yra daug patrauklesnė priemonė, nes jų nereikia grąžinti. Vis dėlto, turime suprasti, kad pinigų maišas, kurį gali skirti valstybė, yra labai ribotas, tad paramą gautų tik tos įmonės, kurioms labiausiai reikia pagalbos ir kurios nelabai turi kitų alternatyvų. Vyriausybė susitarus, kad subsidijas turime nukreipti į smulkesnes ir vidutines įmones.
– Pone Romanovski, pirmajame pagalbos pakete paramą gavo kone visi vienodai, nepaisant, kiek stipriai įmonė buvo nukentėjusi. Dabar į tai bus atsižvelgta. Tuo ypač džiaugiasi viešbučiai ir restoranai. Kaip bus su kitais verslais, kurie ne taip stipriai nukentėjo nuo pandemijos – ar jie liks apskritai be pagalbos?
– Sakyčiau, kad per pirmąjį karantiną, kai buvo taikyta tik 30 proc. apyvartos kritimo taisyklė, gana didelis įmonių skaičius galėjo pretenduoti į pagalbą. Per pirmąją bangą tiesioginės subsidijos buvo duodamos tik mikroįmonėms. Dabar tas ratas yra išplėstas.
Didžiausią kritiką skiriame tam, kad įmonės grupuojamos pagal apyvartą. Tos įmonės, kurių apyvarta yra daugiau kaip 50 mln., negali pretenduoti į pagalbą, nors jų veikla ir buvo pilnai sustabdyta. Jeigu įmonė yra didelė, bet stipriai nukentėjo, turėtume suteikti galimybę jai gauti subsidijas. Pirmasis paketas buvo skirtas sraigtasparnio principu – pagalba visiems. Antras paketas turėtų būti snaiperinis – tikslingesnė pagalba.
– Pone Jurguti, kaip vertinate siūlymą skirstyti paramą, neatsižvelgiant į įmonės dydį?
– Praėjusį trečiadienį turėjome susitikimą su socialiniais partneriais. Pristatėme antrojo paketo priemones. Čia ir kalbėjome apie laiptus, kad toms įmonėms, kurių apyvarta krito 50–70 proc., atitinkamai būtų papildomi subsidijų dydžiai. Turime įvertinti tai, jog šiame procese itin svarbus kuo mažesnis biurokratizmas. Tai ypač svarbu silpnesniems verslams.
Kitas dalykas – jeigu dar labiau plėsime galimybę pagalba naudotis stambesnėms įmonėms, tų pinigų tiesiog nebeužteks. Kai turime ribotas galimybes, reikia apsispręsti, kam teikti pirmenybę, skirstant paramą.
Pagalbos priemonės neturėtų konkuruoti tarpusavyje. Vadinasi, jeigu paskolinė priemonė yra alternatyva, kuri padėtų tam tikram verslui, tai valstybės prioritetas būtų, kad toks verslas imtų paskolas, o ne lauktų subsidijų. Jeigu pinigų turėtume daugiau, galvotume, kaip būti dar dosnesniems, tačiau turime tiek, kiek turime.
– Pone Romanovski, jūsų manymu, kokios vis dėlto pagalbos priemonės bus pačios veiksmingiausios ir efektyviausios?
– Vienas dalykas yra efektyvumas ir visai kas kita – sąžiningumas. Mano manymu, efektyviausios ir sąžiningiausios yra subsidinės priemonės. Jeigu suprantame, kad verslas yra priverstas dėl pagrįstų valstybės sprendimų sustoti, tai jis turi teisę pretenduoti į kompensaciją. Paramos verslui fondas, kuris gali skolinti pinigus dideliais kiekiais, yra gerai, tačiau vienu ar kitu atveju tai yra paskola, kurią vis tiek reikės grąžinti.
– Jūsų manymu, ar pavyks išgelbėti tuos, kurie nukentėjo labiausiai – paslaugų sektorių? Ar nebus taip, kad išdalinus paramą matysime bankrotų virtines?
– Gali taip atsitikti, tačiau vienokiu ar kitokiu atveju valstybė bus grąžinusi moralinę skolą verslui. Kol kas situacija rodo, kad 2020-aisiais Lietuvos verslas atlaikė smūgius, palyginti su kitomis šalimis. Verslui dabar tikriausiai labiau neramu dėl mūsų sveikatos apsaugos sistemos, nes jeigu ji sugrius, tada verslas negalės grįžti į normalią veiklą. Turiu vilties, kad verslas iš dalies prisitaikys.
– Pone Jurguti, antrajame pakete numatyti kuponai ne tik medikams, bet dar ir mokytojams. Praėjusį kartą verslas labai gyrė šią pagalbos priemonę, tačiau ne visi viešbučiai galėjo pasinaudoti ja. Ar šį kartą nesikartos scenarijus?
– Taip, yra mintis kuponus plėsti ne tik medikams, bet ir mokytojams. Taip pat yra pasiūlymas plėsti tų kuponų panaudojimo sritis, kad ne tik viešbučiai, bet ir maitinimo sektorius galėtų jais pasinaudoti. Labai svarbu, kad tos priemonės būtų taiklios ir sąžiningos, o tam reikia numatyti labai daug techninių ir teisinių detalių.
