„Manau, kad tas klausimas tikrai vertas dėmesio, vertas diskusijos“, – antradienį Seime sakė ji.
„Turime, mano manymu, mažiau reikšmingų laisvų dienų Lietuvoje, ir tikrai sausio 13-oji galėtų būti ta diena, kai atmintis, istorija reikalauja susikaupimo, susitelkimo ir dėmesio“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Antradienį Seimas svarstys rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Joje reiškiama pagarba Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms, 1991 metų sausio 13-osios naktį apgynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bei siūloma sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti ne darbo diena.
Pernai rugpjūtį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui keisti Atmintinų dienų įstatymą ir Darbo kodeksą numatant, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, taptų švenčių diena, t. y. ne darbo diena. Šiuo metu ši diena yra atmintinų dienų sąraše.
Tačiau Seimas nepriėmė atitinkamos Darbo kodekso pataisos. Pritarimą tokiai idėjai yra išreiškęs prezidentas Gitanas Nausėda.
Pritardama sausio 13-ajai kaip šventinei dienai Vyriausybė siūlė, kad iš ne darbo dienų sąrašo būtų išbrauktos Vėlinės, minimos lapkričio 2-ąją.
Šiuo metu Lietuvoje yra 16 šventinių dienų. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuva yra viena daugiausiai ne darbo dienų turinčių ES valstybių narių.
Skaičiuojama, kad dėl vienos ne darbo dienos valstybės biudžetas netenka apie 50 mln. eurų.
Per sovietų agresiją 1991 metų sausį karinių veiksmų metu nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Vilniaus apygardos teismas pernai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų bei karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.
