Vežėjų verslas tapo sudėtingesnis
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas teigia, jog vilkikų vairuotojams kelionė į ir iš JK nuo sausio 1-osios apsunko.
„Sekasi nekaip. Daug neaiškumų dėl dokumentų, kuriuos reikia turėti. Tiek siuntėjai, tiek gavėjai turi problemų, o ir muitinės patikros užtrunka“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė R.Austinskas. – Sakyti, kad esame įkaitai tikriausiai negalime, nes čia mūsų verslas, tačiau kažkuria prasme tai yra tiesa. Kol buvome bendroje erdvėje su JK, viskas buvo gerai, o dabar laukia pokyčiai – JK tapo trečiąja šalimi.“
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigia, jog kol kas konkrečios informacijos, kad mūsiškiai būtų susidūrę su problemomis patikros punktuose, neturi, tačiau kitiems nesklandumų kyla.
„Stebėdami situaciją iš tarptautinės perspektyvos matome, kad yra atvejų, kai vežėjai buvo apsukti ir neįleisti į uostą dėl to, jog buvo pilnai nesusitvarkę dokumentų“, – apie vežėjus iš kitų šalių pasakoja P.Drižas.
Pasak jo, būtina ir svarbiausia užduotis prieš įvažiuojant į Eurotunelį – elektroniniu būdu susitvarkyti visus dokumentus.
Sausis – pereinamasis mėnuo
Dabartinį laikotarpį P.Drižas vadina pereinamuoju.
„Visa Europa nenori būti tie, kuriais išbandomos naujovės. Vežėjų srautas tikrai sumažėjęs, tačiau net ir šiame sumažėjusiame sraute matome, kad yra trikdžių. O kas bus, kai mėnesio ar dviejų mėnesių eigoje srautas atsistatys į normalų?“ – retoriškai klausia P.Drižas.
„Tikimės, kad atitinkamos institucijos, pasienio pareigūnai ar muitinės pareigūnai bus tas visas schemas gerai išdirbę ir vienam vilkikui patikrinti bus skiriama apie 1–2 min.“ – apie tai, kas laukia ateityje, svarsto P.Drižas.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas R.Austinskas sako, kad „Brexit“ tinkamai pasiruošta nebuvo.
„Man būtų sunku sakyti, kad vežėjams yra gerai, jei visa Europos Komisija, Europos Parlamentas ir JK nieko gero nesusitarė. Juk viskas buvo sprendžiama vos ne iki paskutinės 2020-ųjų minutės. Kažkas buvo slepiama, kažkas buvo nesakoma“, – apie miglotus ES ir JK institucijų susitarimus kalba R.Austinskas.
Vilkikų srautai sumažėjo perpus
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas R.Austinskas teigia negalintis tiksliai pasakyti, koks šiuo metu yra vilkikų, keliaujančių iš ir į JK, srautas.
„Jeigu yra kontraktai, kuriais įsipareigojama vežti, tai tu imi ir veži. Jeigu galima rinktis, žinoma, vežėjai rinksis kitas alternatyvas“, – teigia R.Austinskas.
Anot jo, laikas, sugaištamas procedūriniams reikalams, padidėjo keliais kartais, palyginti su tuo, kas buvo iki Naujųjų.
„Mums išaugo kaštai. Pakrovimas, važiavimas, laukimas prie uostų, prie muitinės, prie išsikrovimo vietos prailgėjo keliais kartais. O tie kartai šiaip ar taip mums virsta į pinigus“, – apie išaugusius kaštus pasakoja R.Austinskas.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius P.Drižas naujienų portalui lrytas.lt taip pat teigė neturintis tikslių skaičių, kiek yra vežėjų, vykstančių į JK, tačiau bendrai sako matantis srautų sumažėjimą.
Anot jo, per dieną Lamanšą pravažiuoja iki 10 tūkst. vilkikų, tačiau dabar jų kiekis sumažėjęs perpus ar net dviem trečdaliais.
„Jau nuo pat lapkričio ir gruodžio vežėjams rekomendavome, kad po sausio 1-osios jie savo operacijas, logistiką ir procesus planuotų taip, kad nepakliūtų į vadinamąjį šaltą dušą ir nebūtų tie, kuriais viskas išbandoma“, – apie Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso siūlytus patarimus kalba P.Drižas.
Kur pasitempti britams – yra
R.Austinskas sako, jog infrastruktūra taip pat nebuvo tinkamai paruošta sklandžiam vilkikų keliavimui. Anot jo, muitinės postai JK niekada nebuvo reikalingi, tačiau dabar jų poreikis didžiulis.
Paklausus, kodėl britai nepasiruošė pakankamai muitinių postų, R.Austinskas juokiasi: „Jų ir neįmanoma taip greit paruošti. Matyt, jie patys ne iki galo buvo susiskaičiavę, kiek jų reikės. Gal jie to srauto iki galo nematė ir nejautė, kas bus – nežinau.“
P.Drižas teigia, jog teoriniai britų pasvarstymai, kad jie efektyviam vilkikų judėjimui jau pasiruošė, praktiškai, deja, nesuveikė.
„Per paskutinių trijų mėnesių pasiruošimą matėme, kad tiek Doverio, tiek Kalė uostai yra išplėtę infrastruktūrą – pristatyta papildomų stotelių vilkikams. Tačiau laikotarpis prieš pat šventes, kai reikalavimas turėti COVID-19 testą sudarė keliatūkstantines vilkikų eiles, parodė, kad iki galo nebuvo pasiruošta – reikėjo užleisti oro uosto taką tam, kad būtų kur sutalpinti vilkikus“, – pasakoja P.Drižas.
Sklandžiai ateičiai svarbiausia – bendradarbiavimas
Prakalbus apie tai, ko būtų galima tikėtis ateityje, P.Drižas strėles nukreipia į atitinkamų institucijų darbą ir bendradarbiavimą tarp ES ir JK, kurio šiuo metu vis dar trūksta.
Anot jo, yra keli veiksniai, užtikrinantys veiksmingą prekių transportavimą vilkikais.
„Pirma, institucijos privalo turėti tinkamą skaičių tikrintojų, kad nebūtų taip, jog susidaro eilės vien dėl to, kad institucijos nespėja sutvarkyti vilkikų apkrovos“, – teigia P.Drižas.
Pasak jo, taip pat neturėtų kilti technologinių trikdžių – užtikrinama, jog informacinės sistemos nelūžtų.
Trečias veiksnys, kurio reikėtų efektyviam prekių transportavimui – institucijų kontaktas ir bendravimas su verslu.
„Jeigu JK galvoja apie papildomus ribojimus ar sankcijas, tarkime kaip buvo su COVID-19 testais prieš Kalėdas, tai kad nebūtų vienašališkų sprendimų ir būtų pranešta, kad nuo tam tikros dienos reikės COVID-19 testų ir visa lavina vilkikų, kurie yra prie uostų Prancūzijoje, turi kažką daryti“, – situaciją prie Lamanšo prieš pat Kalėdas priminė P.Drižas.
Štai R.Austinskas, kalbėdamas apie ateitį, yra nusiteikęs pozityviai.
„Manau, kad galiausiai susitarsime. Visą laiką yra paklausa, bus ir pasiūla. Prekės judės, tikrai bus rasti sprendimai. Žinoma, šie reikalai nesisprendžia taip greitai, kaip norėtųsi ir tas sprendimų ieškojimo laikotarpis mums atsieis nemažai pinigų“, – teigia R.Austinskas.
Vis dėlto, tokio efektingo ir greito judėjimo, kaip turėjome anksčiau, anot jo, veikiausiai nebebus.
„Pervežimas, kabotažas – tokiems dalykams, kurie anksčiau buvo traktuoti vienaip, dabar atsirado kiti reikalavimai, tad iš esmės pervežimo verslas mums tapo sudėtingesnis“, teigia R.Austinskas.
