Pagilins gilins laivybos kanalą
Tai ne pirmas stambus „Rohde Nielsen A/S“ įgyvendinamas projektas Klaipėdos jūrų uoste. Danijos kompanija 2011–2013 metais gilino ir tobulino uosto įplaukos kanalą.
Nuo šiaurinės Klaipėdos uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivakelio gylį bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 metrų, atplaukę į uostą jie bus pilniau pakraunai prie naftos, trąšų ir kitų biriųjų krovinių, konteinerių terminalų krantinių.
„Dėl to mažės laivų eismo vidaus akvatorijoje intensyvumas – trumpėjant krovinių gabenimo laikui, bus įgyvendinami didesni laivybos saugumo ir aplinkosaugos reikalavimai. Tikimės, kad visi darbai vyks sklandžiai, neribojant laivybos“, – vylėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pasaulyje garsi gilinimo bendrovė „Rohde Nielsen A/S“ pastaraisiais metais įgyvendino didelės apimties projektus Danijos, Brazilijos, Australijos uostuose.
Uostas visų galimybių neišsemia
Pasaulinės jūrų transporto veiklos tendencijos akivaizdžiai rodo, jos laivybos verslas efektyvesnis, kai kroviniai į uostus atplukdomi didesniais laivais. Įspūdingo dydžio konteinervežiai, chemijos produktus gabenantys laivai, didžiuliai kruizų laineriai jau švartuojami ir Klaipėdoje, tačiau jų savininkai ir uosto įmonės dar negali išnaudoti viso savo potencialo.
„Dabar dalį krovinių į Klaipėdą atplukdo nepilnai pakrauti arba mažesnio tonažo laivai – pačiam prekių kiekiui pergabenti išnaudojama santykinai daugiau resursų. Globalioje rinkoje dažniausiai laimi krovinių siuntėjai ir gavėja, pasirinkę giliavandenius uostus“, – pastebi apie pernykštę rekordinę krovą jau paskelbusios KVJU direkcijos vadovas A.Latakas.
Pernai KVJU direkcija ir Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl ES lėšų laivybos kanalui ir akvatorijai gilinti iki 15 metrų skyrimo. Iš ES Sanglaudos fondo šiems darbams gauta apie 17,3 mln. eurų.
Galvojama ir apie aplinkosaugą
Pagilinus Klaipėdos uosto laivybos kanalo gylį nuo šiaurinės uosto iki Malkų įlankos ir leistiną laivų grimzlę iki 13,8 metro, atsivertų galimybė laivus pakrauti pilniau, sumažėtų laivybos intensyvumas, trumpėtų krovinių gabenimo terminai
Šalia Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų įsikūrusio Klaipėdos uostui gilinimo projektai svarbūs ir aplinkosaugos požiūriu. Kai tam pačiam krovinių kiekiui transportuoti sugaištama daugiau laiko, intensyvi laivyba uoste blogina aplinkos kokybę.
„Matome, kad į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiančių laivų talpa per šešerius metus padidėjo 26,6 proc. Žvelgdami į ateitį investuojame lėšas į tokius projektus, kurie gali pagerinti uosto infrastruktūrą“, – kalbėjo KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas, Klaipėdos jūrų uosto gilinimo prasidėjusius vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 15 metrų gylio darbus planuojama baigti iki 2022 metų pavasario.
Numatytos didžiulės investicijos
Pagilinus vidinį Klaipėdos uosto laivakelį nuo šiaurinės dalies iki Malkų įlankoje įsikūrusių terminalų, krovos kompanijoms atsivertų naujos verslo galimybės – didelio tonažo laivai būtų pilniau pakraunami.
Dar vienas gilavandenio uosto privalumas, kad mažėjant laivybos intensyvumui, čia pagerėja ekologinė situacija: chemijos ir naftos produktus ir kitokius rizikingus krovinius priimantys terminalai mažiau teršia vandenį, orą, lengviau suvaldomi nemalonūs kvapai.
Bendroji Klaipėdos jūrų uosto gilinimo projektų vertė – apie 30 mln. eurų. Darbus planuojama baigti 2022 metų pavasarį.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2021–2024 metais į Klaipėdos uosto plėtrą planuojama investuoti 483 mln. eurų. Dalis lėšų bus gauta iš ES struktūrinių fondų.
Daugiausiai lėšų bus skirta uosto krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams, akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams.
