Kūčių dieną po 10 mėnesių derybų ES ir JK suderėta prekybos santykių sutartis atrodė kaip Kalėdų dovana, nes kone iki paskutinės dienos abi pusės vis skelbė pareiškimus, kad susitarti greičiausiai nepavyks.
Net ir visai priartėjus pereinamojo laikotarpio pabaigos datai tiesiogiai susėdę derėtis Europos Komisijos (EK) pirmininkė U.von der Leyen ir JK premjeras B.Johnsonas atsisveikindami tik skėsčiojo rankomis, kad nieko sutarti nepavyko, dėl to kaltindami kitą derybų stalo pusę, bet kartu sakė, jog dar rusena silpna viltis.
Vis dėlto staiga atėjusi žinia apie sėkmingai baigtas derybas nelaikytina kalėdiniu stebuklu – kitokios išeities, nei susitarti, neturėjo tiek Londonas, tiek Briuselis, nes „Brexit“ be jokio susitarimo abiem pusėms grasino milžiniška žala, nors ES ir kiek mažesne.
Kitaip sakant, derybininkai suprato, kad jeigu nesusitars, su didžiulėmis bėdomis pirmiausia susidūrę jų piliečiai jiems nedovanos.
Tuomet kuo laikyti šias, regis, beviltiškai strigusias derybas – spektakliu, viešųjų ryšių kampanija ar derybine taktika spaudžiant nusileisti oponentą? Matyt, viskuo vienu metu.
Politikai, skelbdami, kad būtent kita derybų pusė neinanti į kompromisus, kartu žadėdami nė per nago juodymą nenusileisti esminiais klausimais, siuntė žinią, jog dėl savo žmonių interesų jie grumiasi kaip liūtai.
Aišku, čia buvo juntamas viešųjų ryšių spektaklio dvelksmas.
Tačiau jeigu tai būta spektaklio, jis skirtas ne tik savo rinkėjams, bet ir kitai derybų pusei pagąsdinti. Tarsi varžytasi, kas pirmas sumirksės.
Sunku pasakyti, kas daugiau nusileido. Paskutiniu derybų etapu skelbta, kad niekaip nesiseka susitarti dėl ES žvejų teisės žvejoti JK teritoriniuose vandenyse, taip pat dar ginčytasi dėl Bendrijos konkurencijos taisyklių ir standartų taikymo prekyboje.
Žvejybos sektorius sukuria labai mažą tiek ES, tiek JK bendrojo vidaus produkto dalį, bet dėl jo užvirė principinis ginčas, nes Londonas savo teritorinių vandenų kontrolę laiko nepriklausomybės simboliu, o Briuselis skelbė, kad drausti ten žvejoti ES žvejams nesąžininga.
Sutarta, kad ES žvejai toliau žvejos JK vandenyse, persiderėti reikės ne po trejų, kaip norėjo Londonas, o po penkerių metų, nors Briuselis siūlė net 14 metų pereinamąjį laikotarpį.
Nusileido abi pusės ir dėl prekybos. Kaip pareiškė EK prezidentė U.von der Leyen, ES konkurencijos taisyklės ir standartai bus gerbiami, bet ginčus spręs ne Europos teisingumo teismas, kaip siekė Bendrija, o nepriklausomas tarptautinis arbitražas.
Gali atrodyti, kad labiau atsitraukti nuo skelbtų nepajudinamų fronto linijų teko Londonui, nes JK premjeras garsiau trimitavo neišsižadėsiantis nepriklausomybės principų ir rinksiąsis geriau „Brexit“ be jokios sutarties, nei priims ES sąlygas.
Šiaip taip pavyko išnarplioti nesupykdžius airių ir prekių keliavimo per JK priklausančios Šiaurės Airijos sienas į Airiją mazgą. Londonas šių metų išvakarėse daugmaž sutarė per tiesiogines derybas su Madridu ir dėl tvarkos kertant Ispanijos sienas su Gibraltaru.
Tai rodo, kad nėra dalykų, dėl kurių nebūtų įmanoma susitarti, kai alternatyva – milžiniška žala, žmonių pyktis, vienos kitos provincijos maišto grėsmė.
Visų šių blogybių išvengta, todėl lyg ir laimėjo abi pusės, sumažindamos kai kurias savo ambicijas.
Kita vertus, vis akivaizdžiau, kad „Brexit“ – nieko gero neduoda nei JK, nei ES, nors nuostolių mastas paaiškės tik ateityje.
Bendrija susilpnėjo netekusi vienos stipriausių savo narių, be kita ko, ir svarbios ES biudžeto donorės. O JK prarado laisvą prieigą prie didžiausios pasaulyje bendrosios rinkos, kurioje laisvai juda žmonės, kapitalas, technologijos, nevaržomai vyksta mokslo ir kultūros mainai.
Net ir baubas, kuriuo britai buvo kurstomi balsuoti už „Brexit“, jau atsuko kitą lazdos galą – emigrantų iš Rytų ir Vidurio Europos, dažnai dirbančių nekvalifikuotus, prasčiausiai mokamus darbus, reikia pačiai JK.
Lietuva tiesiogiai dėl „Brexit“ nukentės nesmarkiai, nors JK palyginti svarbi mūsų prekybos partnerė – eksportas į šią šalį viršija 1,1 mlrd. eurų. Bet didelio nuosmukio nelaukiama, nes muitų pavyko išvengti, tik bus kiek gaištama dėl muitų procedūrų.
Labai apsidžiaugė Lietuvos vežėjai, kad JK liks svarbi jų paslaugų kryptis, nors ir bus daugiau biurokratizmo, vargo muitinėse, gal iš pradžių nepavyks išvengti ir transporto spūsčių.
Anksčiau JK įsikūrę lietuviai galės toliau dirbti kaip dirbę, bet naujiems emigrantams jau kils kliūčių – tik turistams leista be vizos būti šioje šalyje iki 6 mėnesių, o darbui ji privaloma, be to, bus vertinami migrantų įgūdžiai, jie turės mokėti anglų kalbą B1 lygiu. Matyt, JK taps ne tokia patraukli, ir lietuviai rinksis kitas šalis.
Jaunimas taip pat jau mažiau studijuos JK, nes ši šalis pasitraukė iš studentų mainų „Erasmus“ programos, keičiasi finansinės studijų sąlygos.
Regis, JK ir ES skyrybos įrodė seniai žinomą tiesą: griauti daug lengviau, nei vėliau iš griuvėsių sulipdyti ką nors gero.
