Į uždarą posėdį trečiadienį rinksis Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Viešai skelbiamas posėdžio darbotvarkės pavadinimas – „JAV institucijų atliekami tyrimai dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų“.
Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, komiteto posėdyje dalyvaus Lietuvos banko, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovai.
„Posėdyje bus aptarti JAV vykdomi tyrimai dėl skandinaviškų bankų padalinių veiklos Baltijos šalyse. Turime imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti Lietuvos finansų sistemos saugumą ir patikimumą“, – BNS sakė M. Majauskas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad parlamentarai tarsis su pagrindinių teisėsaugos ir kontroliuojančių institucijų atstovais dėl bendradarbiavimo.
„Aiškios institucijų atsakomybės ir veiksmų algoritmai padės užtikrinti efektyvią pinigų plovimo prevenciją“, – BNS sakė jis.
JAV užklausos
Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ gruodį pranešė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse.
Paskelbtame straipsnyje „Dagens Industri“ šaltiniai nurodė, jog JAV institucijos įtaria trijų bankų padalinius Baltijos šalyse sukčiavimu ir pinigų plovimu. Skelbiama, kad praėjusią vasarą Švedijos teisingumo ministerija gavo teisinės pagalbos prašymą iš kolegų Jungtinėse Valstijose – iš jo paaiškėjo, kad minėtų bankų veiklą tiria trys JAV federalinės valdžios institucijos. Po šio straipsnio rinkose smuko bankų akcijų kursas.
Lietuvos Teisingumo ministerijos atstovė Karolina Frolovienė BNS informavo, kad ministerija tokio pobūdžio kreipimosi ir prašymo nėra gavusi.
Lietuvos bankas sako neturintis duomenų apie JAV tyrimus Lietuvoje veikiančių bankų atžvilgiu.
„Lietuvos bankas nėra gavęs oficialios informacijos, įskaitant ir prašymus bendradarbiauti, apie JAV atliekamus tyrimus. Turime bendro pobūdžio informaciją iš viešai prieinamų šaltinių, kuriuose Lietuvoje veikiantys bankai nėra minimi“, – BNS sakė centrinio banko atstovas spaudai Giedrius Šniukas.
Generalinės prokuratūros komentaro BNS gauti kol kas nepavyko.
Bankai: nieko naujo
Skandinavų bankai teigia, kad žiniasklaidoje paskelbta informacija apie JAV atliekamą tyrimą nėra nauja, tačiau jie teigia negalintys detalizuoti, kurios tarnybos vykdo tyrimą.
„Mes žinome, kad „Danske Bank“ tiria Danijos, JAV, Estijos ir Prancūzijos institucijos, ir, kaip jau esame ne kartą sakę anksčiau, mes su jais visais palaikome glaudų dialogą. Tačiau mes vis dar negalime įvertinti, kokie bus šių dialogų rezultatai ir kiek jie gali užtrukti“, – BNS sakė „Danske Bank“ atstovas Stefanas Singhas Kailay.
„Grupė yra pranešusi anksčiau skelbtuose finansinių rezultatų pranešimuose ir tai nėra nauja informacija. „Swedbank“ bendradarbiauja su JAV institucijomis ir teikia visą tyrimams reikalingą informaciją, tačiau dėl teisinių priežasčių negalime atskleisti, kurios institucijos šiuos tyrimus atlieka“, – BNS sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
SEB bankas teigia, kad jau anksčiau buvo skelbęs apie gautus JAV valdžios institucijų užklausimus, susijusius su informacija apie priemones kovojant su pinigų plovimu.
„Kadangi užsienio valdžios institucijos draudžia atskleisti informaciją ir dalijimasis informacija yra reglamentuojamas, nusprendėme neminėti atskirų valdžios institucijų, tačiau visada skaidriai dirbame su visomis institucijomis, kurios mums užduoda klausimus“, – BNS atsiųstame komentare teigė SEB atstovas Frankas Hojemas.
„Atsižvelgiant į neseniai baigtus tyrimus Švedijoje ir Baltijos šalyse, susijusius su SEB priemonėmis kovojant su pinigų plovimu, natūralu, kad ir kitos priežiūros institucijos mums užduoda klausimus. Tačiau mums nebuvo pranešta apie kokius nors kaltinimus SEB, ir, kiek mums žinoma, SEB grupės atžvilgiu nevykdomas joks tyrimo procesas, susijęs su poveikio priemonių taikymu“, – teigė jis.
Didžiausias pinigų plovimo skandalas kilo 2018 metais, kai Danijos bankas „Danske“ pripažino, jog per jo padalinį Estijoje buvo pervesta apie 200 mln. eurų įtartinos kilmės lėšų iš Rusijos ir kitų šalių.
Vėliau įtarimų šešėlis pasiekė ir Švediją, dėl spragų užtikrinant pinigų plovimo prevenciją buvo nubausti bankai „Swedbank“ ir SEB.
Lietuvos valdžios atstovai visuomet stengėsi pabrėžti, kad Lietuvoje situacija dėl pinigų plovimo rizikos yra geresnė nei kitose Baltijos šalyse.
