„Lietuvių nesustabdysi: uždarė parduotuves, tai prisipirko butų prieš Kalėdas.
Vilniuje naujų butų sandorių skaičius 2020 m. gruodžio mėnesį buvo rekordinis ir net du kartus didesnis nei 2019 m. gruodžio mėnesį. Tokios tendencijos buvo stebimos ne tik Vilniuje, bet ir likusioje Lietuvos dalyje (pvz., Kaune 2020 m. gruodžio mėnesį buvo nupirkta 2,5 karto daugiau butų nei prieš metus, o Klaipėdoje – 3,6 karto daugiau).
Tiesa, bendras 2020 metų rezultatas buvo prastesnis nei 2019 metų, bet geresnis nei 2018 metų (pvz., Vilniuje 2020 metais buvo nupirkti 4752 butai, 2019 metais – 5450 butų, o 2018 metais – 3820 butų)“, – feisbuke rašo Ž.Mauricas.
Tokį didelį būsto rinkos aktyvumą lėmė jis aiškina keliais veiksniais.
Pirma, tai – populiarėjantis darbas iš namų, dėl kurio gyventojai siekia įsigyti erdvesnį ir/ar patogesnį būstą. Prie judesių rinkoje prisidėjo ir išaugusios gyventojų santaupos dėl nesumažėjusių pajamų ir sumažėjusių išlaidų kelionėms bei laisvalaikio paslaugoms. Ekonomistas skaičiuoja, kad Lietuvos gyventojų indėliai per metus išaugo daugiau nei 15 proc. „Tai – sparčiausias augimas visoje euro zonoje“, – pastebi Ž.Mauricas.
Prie to, kad lietuviai pirko daug butų, prisidėjo ir noras investuoti į nekilnojamąjį turtą, dėl beprecedenčio pinigų įliejimo į ekonomiką baiminantis galimai kilsiančios infliacijos.
Kaip ketvirtąją priežastį Ž.Mauricas nurodo augantį gyventojų skaičių miestuose dėl teigiamo tarptautinės migracijos balanso (Vilniuje gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 10 tūkst., taip pat gyventojų skaičius auga Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, o taip pat Palangoje, Elektrėnuose ir Trakuose).
„Visgi šių metų pradžia (o galbūt ir pabaiga), tikėtina, nebus tokia aktyvi, nes panašu, kad nersime giliai ir ilgai į karantiną. Tad antrojo ir ketvirtojo veiksnio, deja, gali nebelikti, o tai ženkliai pablogintų būsto rinkos perspektyvas (ypač jei dėl užsitęsusio karantino išaugtų jaunimo emigracija)“, – rašo ekonomistas.
