„Mes šiuo metu turime jūrų uostuose laisvų pajėgumų naftos produktams perkrauti. Jeigu būtų sudarytos abiem šalims naudingos ekonominės sąlygos, būtų galima daugiau panaudoti Rusijos uostus. Dabar šiuo klausimu dirbama mūsų šalių transporto ministerijų lygiu, taip pat ūkio subjektų lygiu. Tikiuosi, kad bus priimti abipusiškai naudingi sprendimai“, – sakė A.Novakas.
Paklaustas, kada gali būti pradėtas Baltarusijos naftos produktų eksportas per Rusijos uostus, vicepremjeras pabrėžė: „Manau, kad tai visiškai įmanoma jau šįmet“.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka anksčiau pareiškė, kad, atsakydama į Baltijos šalių sankcijas, Baltarusija nebegabens per jų uostus savo eksporto krovinių (daugiausia kalio trąšų ir naftos produktų). Šiuo metu daugiausia jūra gabenamų Baltarusijos krovinių perkraunama Klaipėdoje.
Klaipėda gauna signalų
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas portalui lrytas.lt sakė, kad signalų dėl Baltarusijos krovinių perorientavimo į Rusijos uostus gaunama.
„Signalų turime, bet stengiamės, kad tie signalai taip ir liktų signalais. Jeigu bus pasirinkta ne ekonominė nauda, o politinė kryptis, tai signalai gali virsti realybe, nes šiai dienai ekonomiškai naudingiausia krovinius vežti per Klaipėdos uostą“, – komentavo A.Drungilas.
Pasak jo, Klaipėdos uostas stengiasi sudaryti geriausias ekonomines sąlygas Baltarusijai, kad išlaikytų šį stambų klientą. Jo praradimas būtų skaudus, nes net trečdalį uosto apyvartos sudaro kroviniai iš Baltarusijos.
Visgi A.Drungilas aiškino, kad ši kova dėl Baltarusijos krovinių tęsiasi jau ilgai. „Apie grėsmes prarasti tuos krovinius žinome nuo pat pradžių, tai yra nuo 2000 m., kada Rusija perorientavo savo krovinius į savo uostus. Nuo tada mes stengiamės pritraukti visus galimus aplink esančius krovinių savininkus dirbti su mumis“, – apie didelę konkurenciją kalbėjo A.Drungilas.
