Klastingas virusas buvo įsisukęs į daugelį miesto įmonių, tačiau geroji žinia – jis nesutrikdė būtiniausių paslaugų teikimo.
Dauguma bendrovių jau pajuto finansinį poveikį – krito pajamos, mažėjo darbuotojų atlyginimai, tačiau visas poveikio mastas išryškės tik karantino pabaigoje.
Kai kurios bendrovės gali neišsiversti ir be savivaldybės paramos, tačiau įplaukos į jos biudžetą taip pat gerokai aptirpo.
Keleivių sumažėjo perpus
Nors miesto gatvėse pasirodę nauji tviskantys MAN autobusai tiesiog kviečia žengti į saloną, bendrovės „Kauno autobusai“ paslaugomis besinaudojančių žmonių srautas krito maždaug 55 procentais.
„Jeigu žmogui reikia važiuoti į darbą, jis ir važiuoja, tačiau netekome švietimo darbuotojų, moksleivių, studentų“, – vardijo bendrovės „Kauno autobusai“ rinkodaros direktorius Karolis Dekeris.
Sumažėjus keleivių Kauno gatvėse sumažėjo ir jiems skirtų transporto priemonių. Įprastai kasdien išvažiuodavo 350 autobusų bei troleibusų, dabar užtenka 230.
Dėl mažėjančio darbo krūvio teko mažinti darbuotojų atlyginimus – vidutiniškai po 150–200 eurų per mėnesį. Sumažinus veiklos sąnaudas bendrovės vadovybė vis dėlto tikisi 2020-uosius baigti be nuostolių.
„Vairuotojams tikrai sunku dirbti – jiems reikia saugotis užkrato, rūpintis dezinfekcija ir dar drausminti nedėvinčius kaukių ar kitų reikalavimų nepaisančius keleivius“, – kalbėjo K.Dekeris.
Nors įmonėje buvo COVID-19 užsikrėtusių darbuotojų, jų skaičius nebuvo toks didelis, kad sutriktų bendrovės paslaugų teikimas.
Ypač saugo operatorius
Bendrovės „Kauno energija“ administracijai itin rūpi dispečerių ir katilinių operatorių saugumas – galimybės patekti į jų darbo vietą yra smarkiai apribotos.
„Šių darbuotojų nebūtų kuo pakeisti, o jie atlieka itin svarbų darbą“, – kalbėjo įmonės atstovas spaudai Ūdrys Staselka. Dispečeriai bei katilinių operatoriai pamainomis dirba ištisą parą.
Karantino metu bendrovė nepajuto sunkumų apsirūpinti biokuru. Dabar šilumai gaminti dažniausiai naudojama būtent ši kuro rūšis.
„Net sutrikus biokuro tiekimui kauniečiai neliktų be šilumos, nes įstatymas įpareigoja visada turėti jo rezervą trims paroms“, – aiškino Ū.Staselka.
Kai kurios katilinės pritaikytos naudoti dujas, o jų veikla bei priežiūra yra automatizuota, vykdoma nuotoliniu būdu.
Iškilo netikėtas rūpestis
Atliekų surinkimu užsiimančios bendrovės „Kauno švara“ darbuotojai iškart pajuto, kad daugiau kauniečių dirba nuotoliniu būdu iš namų.
„Padaugėjo atvejų, kai kyla sunkumų ištuštinti konteinerius dėl sustatytų lengvųjų automobilių, neįveikiamų įvažiavimų“, – pasakojo „Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.
Įprastai konteineriai tuštinami darbo valandomis ir anksčiau skundų dėl jų užstatymo automobiliais beveik nepasitaikydavo.
Atliekų kiekis pastaraisiais mėnesiais taip pat padidėjo, tačiau šis reiškinys turbūt menkai susijęs su karantinu.
„Artėjant Kalėdoms kasmet atliekų susidaro daugiau, nes gyventojai išmeta daugiau pakuočių, senų daiktų“, – aiškino J.Tumpa.
Pajuto poveikį, tačiau tai dar ne pabaiga
Pranas Rakauskas
Kauno savivaldybės administracijos vyresnysis patarėjas juridinių asmenų valdymo ir jų veiklos optimizavimo klausimais
„Karantinas paveikė visas savivaldybės valdomas įmones, dėl neapibrėžtos situacijos jų vadovams sudėtingiau planuoti veiklą, būsimas investicijas. Dėl karantino apribojimų sudėtingiau atlikti ir einamuosius darbus, situaciją apsunkino tai, kad daliai darbuotojų tenka laikytis izoliacijos.
Finansiškai labiausiai nukentėjo bendrovė „Kauno autobusai“ – tai lėmė smarkiai sumažėjęs klientų srautas, reikalavimas transporto priemonėse išlaikyti saugius atstumus.
Komunalines paslaugas teikiančios įmonės finansinį poveikį pajuto dėl vėluojančio vartotojų atsiskaitymo už paslaugas bei juridinių asmenų paslaugų stabdymo karantino laikotarpiu.
Nuo gruodžio 16 dienos uždraudus dirbti ne maisto prekių komercinėms įstaigoms taip pat justi juridinių užsakovų paslaugų stabdymas, tačiau to įtaką galėsime įvertinti vėliau.“
